Prieš 16 metų rugsėjo pirmoji tapo mums pirmąja tikra laisvės diena, nes paskutiniai užsilikę Rusijos kariniai daliniai apie vidurnaktį kirto Lietuvos sieną, galų gale grįždami namo. Taip kariuomenė, kuri įžengė į mūsų šalį 1940- aisiais kaip okupacinė ir net susitepė krauju tuomet pasienio užkardoje prie Varėnos, išvyko bemaž draugiškai.

Tai tapo galima, kadangi Rusija 1992-1993 metais, vadovaujama Boriso Jelcino, plėtojo draugiškus santykius su Lietuva ir kitais kaimynais. Atrodė, kad Antrasis pasaulinis karas galų gale baigėsi.

O prasidėjo jis taip pat rugsėjo pirmąją prieš 70 metų. Karą sukėlė tuometinės Vokietijos ir Sovietų Sąjungos vos prieš savaitę pasirašytas suokalbis kaip dalintis būsimą grobį - žemes ir tautas esančias "erdvėje" tarp abiejų agresorių.

Pasekmės buvo baisios, ir daugelyje sričių, net principinėje moralinėje, jos dar nepanaikintos ligi šiol. Požiūriai į Hitlerio-Stalino sąmokslą arba vadinamąjį Molotovo-Ribbentropo paktą ir karo pradžią kardinaliai išskyrė Europą ir pastarojo dešimtmečio oficialiąją Rusiją. Jos prezidentas buvo net viešai pareiškęs pritarimą anuomet sudarytam grobiamajam susitarimui. Stalinas, vienas didžiųjų žmonijos nusikaltėlių, vėl keliamas į didvyrius, atitinkamai perrašius istorijos vadovėlius. Europos institucijų ir tarptautinių organizacijų dokumentai įžeidžiamai apšaukti kvailais ir provokaciniais, lyg Rusijos politinė viršūnė viena tebūtų protinga ir sąžininga, visai Europai klystant. Gausiai paskelbta valdžios užsakytų „tyrimų", sukurta istoriją falsifikuojančių filmų.

Visa tai nedavė norimo rezultato, ir šių metų rugsėjo pirmoji gal bus minima kaip diena, kai esminiais naujausios istorijos klausimais Rusijos viršūnėse, subrendus posūkiui, ėmė rastis daugiau sąžiningumo - buvusios neteisybės, skriaudų aplinkiniams ir aptakiai vadinamo totalitarizmo nusikaltimų pripažinimo. Kol vienas Rusijos vadovų inertiškai tęsia pykčio ir grūmojimų retoriką, kitas, tikrasis vadovas, prabilo Lenkijoje kitaip. Atsiranda tiesos grūdų, faktai nebeneigiami. Gal tai reiškia ir Lenkijos, kaip Rusijai svarbios šalies, su kuria nebegalima nesiskaityti, pripažinimą. Lauksime, kol bus panašiai įvertintas ir Lietuvos pozicijų nuoseklumas. Gal tai reiškia, galų gale, kad Rusijoje vėl bręsta vadovybės kaita. Vladimiras Putinas turbūt nebus teisiamas grįžęs, kad prabilo apie gyvąją praeitį nusižengdamas paties nustatytai oficialiai Rusijos pergalingos nekaltybės linijai. Tai reiškia, kad "Baltijos kelias" visus 20 metų buvo prasmingas. Tegul tiesos erdvė vėl didėja nestabdoma ir nepersekiojama. Tiesa atneša laisvę.

P.S. Šis V.Landsbergio pareiškimas rugsėjo 1-ąją buvo išplatintas žiniasklaidos priemonėms.