Rusija Gruzijos atžvilgiu vėl naudoja spaudimą, teigia europarlamentaras Vytautas Landsbergis.

Anot politiko, tą parodo "naujas propagandos karas", pradėtas prieš Rusijai įkuriant Šiaurės Kaukazo federalinę apygardą.

Tokią poziciją politikas išsakė Europos Parlamento Užsienio reikalų ir gynybos komiteto ir delegacijos Pietų Kaukazui susitikime su Gruzijos parlamento pirmininku Davidu Bakradze ir ambasadore Salome Samidašvili.

V.Landsbergis sakė, kad kaip tik prieš įkuriant Šiaurės Kaukazo federalinę apygardą "buvo pastebimas naujas propagandos karas, kaip ir anksčiau, galimai planingai ruošiantis blogesnius dalykus - tai priekabės, neva Gruzija ruošiasi pulti, o Pankisio slėnis su čečėnų kaimais Rusijos vėl naudojamas spaudimui bei galimoms intervencijoms".

V.Landsbergio žodžiai cituojami Europos liaudies partijos atstovės penktadienį išplatintame pranešime spaudai.

Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas šių metų sausio viduryje nusprendė įkurti naują Šiaurės Kaukazo federalinę apygardą. Kremlius nusprendė, kad ją sudarys Dagestano, Ingušijos, Kabardos-Balkarijos, Karačiajų Čerkesijos, Šiaurės Osetijos-Alanijos ir Čečėnijos Respublikos bei Stavropolio kraštas, o federalinės apygardos centru taps Piatigorskas".

V.Landsbergis teiravosi Gruzijos parlamento pirmininko, ar minėtasis regionas turi įtakos Gruzijos saugumo problemoms bei sąsajų su Abchazija.

Gruzijos Parlamento pirmininkas savo atsakyme pažymėjo, kad puldinėjimai tęsiasi visą laiką; juos esą fiksuoja ES stebėtojai, kurie reguliariai lankosi ir Pankisio slėnyje patvirtindami, kad ten jokių karinių formuočių nėra, o Rusijos priekabės - be jokio pagrindo.

Į V.Landsbergio klausimą dėl palengvinto ES vizų režimo įvedimo Gruzijos piliečiams, kurį praėjusiais metais stabdė Ispanija, ir ar Tbilisiui lojalūs piliečiai nepasirodys diskriminuojami lyginant su tais, kuriems išdalino Rusijos pasus, - D. Bakradzė teigė, kad dėl vizų režimo su Europos Komisija iš esmės susitarta ir tikimasi šiemet jau turėti tą galimybę.

2008-ųjų rugpjūčio 8-osios naktį separatistiniame Pietų Osetijos regione prasidėjo ginkluoti Gruzijos kariuomenės ir separatistų susirėmimai. Gruzinų pajėgoms buvo pavykę užimti regiono sostinę Cchinvalį, tačiau į Gruzijos veiksmus atsakė separatistus remianti Rusija. Ji įvedė kariuomenę į regioną, vėliau - į kitus Gruzijos regionus ir pradėjo bombarduoti įvairius taikinius visoje šalies teritorijoje.

Įsikišus tarptautinei bendruomenei pasirašytas taikos planas, pagal kurį Rusija įsipareigojo grįžti į pozicijas, buvusias prieš konfliktą, tačiau iki šiol šis įsipareigojimas neįvykdytas.

Po konflikto Pietų Osetija ir Abchazija pasiskelbė nepriklausomomis, tačiau jų nepriklausomybę pripažino tik Rusija, Nikaragva,Venesuela ir Nauru.