VšĮ „Penkta koja“ vadovė Agnė Volockytė portalo žurnalistams atviravo, kad padėtis nelegaliame gyvūnų dauginimo versle išties siaubinga. Žmonės pirmenybę vis dar teikia veisliniams šunims, todėl prieglaudose esantys neveisliniai keturkojai dažnai taip ir nesulaukia naujų, mylinčių ir mylimų šeimininkų.

Labai gaila pasidaro mišrūnų, kurie atvyksta iš tokių pat žiaurių sąlygų, prakirstom galvom ir nemylėti, tik po vieną. Bet jų negaila niekam, čia galima sakyti kaip gyvūnų rasizmas.

„Labai liūdna – visi nori veislinių šunų, kurių gražios akytės, dužusios širdelės ir likimai, o tuo tarpu visi kiti 180 mūsų globotinių, kurie kiekvieną dieną laukia namų, sėdi užmiršti ir niekam neįdomūs. Liūdna, kad visi pasinešė ant tų visų gelbėjimo atvejų, nes jie yra veisliniai“, – liūdesio neslėpė gyvūnų prieglaudos atstovė.

Pasak moters, tokį mišrūnų engimą galima pavadinti rasizmu. Iš nelegalių daugintojų konfiskuojami arba žiauriomis sąlygomis gyvenę keturkojai yra ir mišrūnai, ir veisliniai šunys. Tačiau žmonėms, anot A. Volockytės, labiausiai gaila veislinių gyvūnų. „Labai gaila pasidaro mišrūnų, kurie atvyksta iš tokių pat žiaurių sąlygų, prakirstom galvom ir nemylėti, tik po vieną. Bet jų negaila niekam, čia galima sakyti kaip gyvūnų rasizmas“, – nuomonę apie žmonių požiūrį dėstė moteris.

Zoro istorija: jei jis būtų žmogus, tai būtų vaikų pedofilijos pavyzdys

Į VšĮ „Penkta koja“ atkeliauja ir konfiskuoti, antisantirinėmis sąlygomis gyvenę keturkojai. „Dabar parsivežėme septyniolika iš Marijampolės. Šiandien važiuosime į Raseinius – ten yra mišrūnai“, – situaciją komentavo A. Volockytė.

Gyvūnų mylėtoja sutiko pasidalyti ir toiterjero mišrūno Zoro istorija, kuris buvo atvežtas iš Marijampolės. Nors keturkojui patinėliui vos šeši mėnesiai, jo šeimininkė nusprendė, kad jį galima vežti kergti. „Mums žemyn atvimpa žiaunos. Šešių. Mėnesių. Kergimui. Už pinigus. Jei jis būtų žmogus, tai būtų vaikų pedofilijos vadovėlinis pavyzdys. Bet gi nėra. Viskas čia normaliai. Mes suprantam, kad tas dauginimo biznis yra kaip slibinas su devyniom galvom – tik vieną nukerti, kitos trys jos vietoj išdygsta“, – apie Zoro istoriją rašė gyvūnų prieglaudos atstovai feisbuke.

„Jis netinkamas kergimui pagal amžių, jis – dar mažiukas šuniukas. Žmonės iš to gyvuliškai darosi pinigus, jiems nesvarbu nei amžius, nei kokiose sąlygose yra paliekamas gyvūnas. Įtariu, kad ta moteris ne vieną tokį Zoro turi“, – situaciją komentavo gyvūnų mylėtoja. 

Mes suprantam, kad tas dauginimo biznis yra kaip slibinas su devyniom galvom – tik vieną nukerti, kitos trys jos vietoj išdygsta.

Portalo žurnalistams A. Volockytė guodėsi, kad įstatymai nėra gyvūnų mylėtojų pusėje – jeigu Zoro šeimininkė kreipsis į policiją, keturkojis privalės iš prieglaudos keliauti pas šeimininkę. „Situacija tokia: moteris atvežė ir paliko kergimui į tas baisias sąlygas savo patinėlį, nes ta moteris, iš kurios šiuo metu jau konfiskuoti šunys, turėjo daug toiterjero kalyčių. Gyvūnas yra ženklintas, pagal įstatymus – dauginti nėra uždrausta, ji turi pilną teisę mus šokdinti ir reikalauti atiduoti šunį. Vadovaujantis emocijomis – mes galime jai neatiduoti Zoro, bet gyvename teisinėje valstybėje, yra įstatymai, kuriais vadovaujantis mes privalome grąžinti šunį. Gyvūnas ženklintas – vadinasi šeimininkė yra nurodyta. Jeigu nėra sužalojimo žymių (šiuo atveju nėra), jis privalo grįžti pas šeimininkę. Tačiau kol kas mes nusižengiame įstatymams ir laukiame, kas bus. Jei ji kreipsis į policiją, mes privalėsim grąžinti šunį šeimininkei, kad ir kaip būtų liūdna“, – nevilties neslėpė A. Volockytė.

VšĮ „Penkta koja“ vadovė kvietė žmones prisidėti prie keturkojų gerovės – moteris išvardijo, ko labiausiai stingai jų prieglaudai. „Mums reikia visko, kas susiję su dezinfekcija: dezinfekavimo priemonės, kempininės šluotos, vienkartiniai rankšluosčiai, skalbikliai, vienkartinės palutės (ragintume pirkti ne iš gyvūnų prekių parduotuvių ar veterinarijos vaistinių, o iš žmonėms skirtų vaistinių – taip būtų ekonomiškiau, nes jas galime karpyti). Taip pat reikalingi pavadėliai ir geresnės kokybės maistas – tiek sausas, tiek konservai“, – vardijo A. Volockytė.

Norimus paaukoti daiktus galima pristatyti adresu Liepų gatvė 2, Linksmakalnis, Kauno rajonas.

Keturkojai pagalbos sulaukia net iš užsienio

Užsieniečiai taip pat neliko abejingi situacijai Lietuvoje. Vieni tokių – Džimas ir jo mergina, kurie gyvena Švedijoje. „Praėjusį trečiadienį grįžome namo su septyniais šunimis iš prieglaudos Lietuvoje. Čia, Švedijoje, suradome jiems naujus namus“, – apie pagalbą keturkojams pasakojo vyras.

Džimas sakė, kad apie situaciją Lietuvoje sužinojo iš čia gyvenančių draugų. Vyras ėmėsi iniciatyvos ir šiandien yra pakeliui į Lietuvą. Jis gabena pilną mikroautobusą įvairių daiktų ir maisto, kuris taip reikalingas keturkojams.

Feisbuko nuotr.

Vyras pasiruošęs kovoti dėl gyvūnų gerovės – pasak Džimo, tai, kas šiuo metu vyksta nelegaliame gyvūnų dauginimo versle, yra nenormalu. „Tačiau šįkart kova bus dar didesnė. Tai turi baigtis, tai nėra normalu, ir aš padarysiu viską, kas mano galioje, kad tai sustabdyčiau. Priversiu pasaulį atverti akis“, – entuziazmo neslėpė Džimas.

Džiugina: norinčių padėti gyvūnų prieglaudoms daugėja

Gyvūnų prieglaudos „Lesė“ marketingo ir komunikacijos atstovė Diana Makarovaitė  teigė, kad Kauno ir Vilniaus padaliniuose atsidūrė nemažai konfiskuotų keturkojų. „Šiuo metu priėmėme keturis šunis, balandžius ir triušius į Kauno padalinį ir penkis šunis į Vilniaus padalinį, kurie buvo konfiskuoti iš nelegalių veisyklų. Labai padaugėjo žmonių, norinčių padėti, kas nuoširdžiai džiugina“, – emocijų neslėpė moteris.

„Mums šiuo metu labiausiai trūksta vienkartinių pirštinių, vienkartinių rankšluosčių, valymo priemonių, skalbimo miltelių, minkštiklių, įvairių paklotų ir pledų bei kokybiško maisto ir konservų. Šiuos daiktus galima vežti į mūsų padalinius Vilniuje ir Kaune“, – sakė D. Makarovaitė.

Gyvūnų prieglaudos „Nuaras“ atstovai taip pat pateikė sąrašą daiktų, kurių labiausiai stinga jų globojamiems keturkojams: „Reikėtų įvairaus dydžio metalinių dubenėlių šunims; M, L, XL dydžio guolių šunims; vienkartinių M ir L dydžio pirštinių; kailio priežiūros priemonių: žirklių nagams, kailiui, kirpimo mašinėlių, M ir  L dydžio furminatorių, šepečių, šampūnų šunims (nuo blusų, jautriai odai), kailio džiovintuvų, trimingavimo šukų; įvairaus dydžio kibirų, šiukšlių maišų, šluotų, drėgno valymo šluotų; bekontakčio termometro (kadangi turime užtikrinti visų saugumą dėl žmonių srautų); stiklų valiklio, grindų valiklio, bei įvairių valymo priemonių, kempinių; popierinių rankšluosčių; vienkartinių patiesalų šunims; brezentinių 2-3 metrų ilgio pavadėlių šunims, antkaklių“.

Norimus paaukoti daiktus galima pristatyti adresu Kaukėnų gatvė 8, Kalnuvėnų kaimas, Klaipėdos rajonas.