Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) penktadienį aiškinsis, ar Lenko kortą turintys Lietuvoje išrinkti Seimo nariai gali prisiekti Lietuvos valstybei.

VRK pirmininkas Zenonas Vaigauskas sako, kad priesaiką iš Seimo narių priima Konstitucinio Teismo pirmininkas, o ne komisija. Anot jo, ar nėra kliūčių duoti priesaiką, turi nuspręsti patys Seimo nariai.

„Neturi būti jokių priesaikų ar pasižadėjimų kitoms valstybėms, kurios gali būti ir slapta padarytos. Seimo narys pats atsako, kad duodamas priesaiką visas tas sąlygas yra įvykdęs“, – aiškino Z.Vaigauskas.

Kaip pranešė LTV naujienų tarnyba, VRK vis tiek sudarė darbo grupę šiems klausimams aptarti.

Tarptautinės teisės specialistas Dainius Žalimas sako, kad Seimo pirmininkas arba Prezidentas galėtų kreiptis į Konstitucinį Teismą, kad pastarasis išaiškintų 1998 m. lapkričio 11 d. savo nutarimo nuostatą, jog asmuo, pretenduojantis būti Seimo nariu, neturi būti susijęs jokiu pasižadėjimu su užsienio valstybe.

„Lenko korta traktuotina kaip tam tikras pasižadėjimas – būtent politinio pobūdžio pasižadėjimas Lenkijai. Šia prasme yra prisimintina 1998 m. lapkričio 11 d. Konstitucinio Teismo nutarimo nuostata, kad asmuo, pretenduojantis būti Seimo nariu, neturi būti susijęs jokiu pasižadėjimu, ne tik priesaika, bet ir pasižadėjimu, su užsienio valstybe“, – LTV naujienų tarnybai sakė D.Žalimas.

Lenko korta - tai dokumentas, liudijantis ypatingą asmens ryšį su Lenkijos valstybe. Turintieji Lenko kortą įgyja įvairių socialinių garantijų Lenkijoje, bet jei kenktų šiai šaliai, korta iš jų gali būti atimta.

Abejonių, ar Lenko kortą turintys Lenkų rinkimų akcijos nariai Voldemaras Tomaševskis ir Michalas Mackievičius gali prisiekti ir Lietuvos valstybei, kilo jų kolegoms.

„Apie tuos du asmenis aš sužinojau dėl to, kad buvo iškilmingas tų kortų įteikimas, jas įteikė Lenkijos prezidentas, apie tai buvo paskelbta viešai, bet kandidato į Seimo narius anketose jie šito fakto nenurodė. Jie nenurodė, kad kaip nors yra susiję su užsienio valstybe“, – teigė išrinktasis Seimo narys Gintaras Songaila.

Tuo metu pats V.Tomaševskis sako, kad anketoje nurodytas faktas, jog jis nėra susijęs priesaika ar pasižadėjimu su užsienio valstybe „yra aktualus ir dabar“.

Tačiau G.Songaila kreipėsi į VRK prašydamas išsiaiškinti, ar asmenys, gavę Lenko kortą, gali prisiekti Lietuvos Seime.

Pradėjus veikti Lenko kortai, liudijančiai ypatingą asmens ryšį su Lenkijos valstybe, ją yra įgiję per 500 Lietuvos piliečių.