Lietuvos vykstant išankstiniam balsavimui prezidento rinkimuose ir referendume, viešojoje erdvėje kilo klausimų, ar rinkėjai gali nedalyvauti referendume ir ar tokia pozicija vėliau bus tinkamai fiksuota. Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) savo ruožtu akcentuoja, kad žmonės gali nedalyvauti referendume, o tokia išraiška esą atsispindės, skaičiuojant visus gautus rinkimų biuletenius.

Eltos kalbintas advokatas Arnas Paliukėnas teigė, kad išankstiniame balsavime dalyvaujantys žmonės esą iš esmės neturi galimybės nedalyvauti referendume, kadangi jų atėjimas balsuoti bent jau netiesiogiai gali būti traktuojamas kaip dalyvavimas ir referendume.

„O juk pats dalyvavimas arba nedalyvavimas referendume sukelia teisines pasekmes, nes tada referendumas gali būti įvykęs arba neįvykęs“, – A. Paliukėnas.

ELTA primena, kad referendumas būtų laikomas įvykusiu, jei balsuoti ateitų daugiau kaip 50 procentų rinkėjų nuo bendro rinkėjų skaičiaus. Referendumo nuostata būtų priimta, jei jai pritartų (pažymėtų langelį „TAIP“) daugiau kaip pusė balsavimo teisę turinčių Lietuvos piliečių.

A. Paliukėno manymu, išankstiniame balsavime gali būti susidurta su tokia situacija, kad iš esmės nebus galima nustatyti, kiek į rinkimus atėjusių žmonių tiesiog nutarė nedalyvauti referendume.

„Tarkime, žmogus nusprendė išankstiniame balsavime balsuoti tik prezidento rinkimų pirmame ture, bet jo pozicija dėl referendumo yra nedalyvauti. Bet realiai už biuletenius yra pasirašoma tik sekmadienį, kai bus balsavimai savo apylinkėse, o išankstinio balsavimo metu niekas už biuletenius nepasirašo. Dėl to atėjus ir išreiškus poziciją, kad tu nenori dalyvauti viename iš šitų veiksmų, pavyzdžiui, referendume, tu parašą dedi už atvykimą, bet ne už biuletenius. O šaknelę ir lipduką gauni tokią pačią kaip visi, tai yra kad dalyvavau ir prezidento rinkimų pirmame ture, ir referendume“, – komentavo teisininkas.

Anot jo, išankstiniame balsavime galima neimti referendumo balsavimo biuletenio, bet, pašnekovo teigimu, tokia rinkėjo pozicija nėra niekur raštu fiksuojama. Pasak A. Paliukėno, kyla klausimas, ar rinkėjai tikrai turi galimybę nedalyvauti referendume, nėra aišku ir ar tai yra fiksuojama.

A. Paliukėnas primena, kad pagal įstatymą, privalu skaičiuoti dalyvavusių referendume piliečių skaičių. Tokiu būdu, pasak teisininko, nusprendžiama, ar referendumas įvyko ar ne. Tačiau, anot pašnekovo, kyla klausimas, ar įmanoma atsekti, kiek rinkėjų nutarė nedalyvauti referendume.

„Jei bus skaičiuojama nuo atvykusių balsuoti, tai yra nuo išduotų biuletenių, tokiu atveju skaičiavimas atitinka teisinį reguliavimą, tačiau turime teisinę problemą, nes nėra išduotų biuletenių apskaitos. Jeigu skaičiuojama nuo balsadėžėse surastų biuletenių, tada laukiame sekmadienio, kol viskas bus suskaičiuota.

Bet ar tikrai yra pagrindas pripažinti, kad rastų biuletenių skaičius atitinka dalyvavusių referendume piliečių skaičių? Kyla pagrįstų abejonių, ar tai atitinka minėtą teisinį reguliavimą. Juk net rinkėjui pasiėmus biuletenį, mes negalime būti tikri, kad tas biuletenis tikrai pateko į balsadėžę. Jeigu į išankstinį balsavimą atvyko 100 rinkėjų ir tik 50 pasiėmė biuletenį balsuoti referendume, tačiau dėl to jie niekur nepasirašė, tai mes sekmadienį, suvesdami rezultatus, (...) tikrai nežinosime, kiek piliečių dalyvavo referendume, nes neturėsime tikslios informacijos, kiek biuletenių yra išduota. Nėra tokios apskaitos.

Belieka skaičiuoti rastus balsadėžėse biuletenius. Tokiu atveju, kaip mes atseksime, kiek piliečių, atvykusių į išankstinį balsavimą, išreiškė poziciją, kad jie referendume nedalyvauja? Man atrodo, kad arba neatsekame, arba pažeidžiamas balsavimo anonimiškumas“, – dėstė A. Paliukėnas.

VRK: rinkėjai gali pasirinkti nedalyvauti rinkimuose

VRK atstovė spaudai Indrė Ramanavičienė Eltai tvirtino, kad rinkėjai išankstiniame balsavime gali pasirinkti nedalyvauti referendume arba prezidento pirmajame rinkimų ture.

„Tiek balsavimo iš anksto metu, tiek rinkimų sekmadienį, atvykę balsuoti rinkėjai turi teisę imti tik vieną biuletenį. Kitaip tariant, rinkėjas turi teisę atsisakyti dalyvauti arba prezidento rinkimuose, arba referendume ir neimti kažkurio vieno iš šių balsavimo biuletenių. Tai rinkėjo teisė, kartais rinkėjai ja pasinaudoja

Tokiu atveju, jeigu rinkėjas neimtų referendumo biuletenio, o pasirinktų imti tik prezidento rinkimų biuletenį, jo dalyvavimas padidintų prezidento rinkimuose dalyvavusių rinkėjų skaičių, o dalyvavimo referendume rinkėjų skaičiaus nepadidintų“, – nurodė VRK atstovė.

Anot I. Ramanavičienės, iš anksto atvykus balsuoti rinkėjui yra atspausdinamas išankstinio balsavimo lakštas, kuris VRK informacinėje sistemoje fiksuoja rinkėjo atvykimo į balsavimo vietą faktą ir nurodo, kokiu būdu (savivaldybėje, specialiajame punkte ar namuose) rinkėjas balsavo. Pasirašydamas išankstinio balsavimo lakšto pirmojoje dalyje, rinkėjas patvirtina, kad rinkimų dokumentus gavo.

„Nepaisant to, ar rinkėjas planuotų imti vieną, ar abu biuletenius, šis patvirtinimas yra būtinas, kad būtų pagrindas įsitikinti, kad tam konkrečiam rinkėjui dokumentai yra išduoti. Kitaip tariant, rinkėjui dedant parašą išankstinio balsavimo vietoje fiksuojamas ne išduotų biuletenių kiekis, bet pats dokumentų išdavimo-gavimo faktas“, – aiškino VRK atstovė.  

Anot jos, rinkimų sekmadienį rinkėjui pateikus asmens dokumentą, rinkėjus registruojantis rinkimų komisijos narys pažymi VRK informacinėje sistemoje, kad rinkėjas į rinkimų apylinkę atvyko. Šis rinkėjo užregistravimas taip pat fiksuoja dokumentų išdavimo-gavimo faktą.  Pasak I. Ramanavičienės, vėliau popieriniame sąraše prie savo vardo ir pavardės rinkėjas turi pasirašyti prie konkretaus biuletenio gavimo fakto.

„Jeigu rinkėjas ima du biuletenius, deda du parašus, jeigu pasirenka imti tik kažkurį vieną – pasirašo vieną kartą atitinkamame stulpelyje. Kitaip tariant, jeigu rinkėjas norės imti tik vieną biuletenį, jis pasirašys ties to biuletenio pavadinimu. Jeigu rinkėjas ims du biuletenius, jis dės du parašus skirtinguose stulpeliuose. Apsispręsti, kiek biuletenių jis pageidauja imti, rinkėjas turi iki parašų padėjimo momento“, – dėstė I. Ramanavičienė.

VRK atstovė priminė, kad rinkėjų aktyvumas yra rinkėjų, balsavusių iš anksto savivaldybėse, sveikatos priežiūros ir socialinės globos įstaigose, kariniuose vienetuose, bausmių atlikimo vietose, rinkėjų namuose, misijose ir rinkėjų, atvykusių balsuoti rinkimų sekmadienį į rinkimų apylinkes, skaičius.

„Tačiau šis skaičius ne visada sutampa su faktiniu balsadėžėse ir išankstinio balsavimo vokuose randamų biuletenių skaičiumi, todėl tikslus rinkimuose ar referendume dalyvavusių rinkėjų skaičius nustatomas tik suskaičiavus visus gautus biuletenius“, – atkreipė dėmesį I. Ramanavičienė.

ELTA primena, kad ketvirtadienį baigsis išankstinis balsavime prezidento pirmajame rinkimų ture ir referendume dėl pilietybės išsaugojimo.