„Statutinių pareigūnų ir kariuomenės bendradarbiavimas ir gebėjimas veikti išvien – ypatingai svarbus. Mes jau turime patirčių, kai reikėjo stoti petys petin prie sienos atremiant Baltarusijos režimo hibridinę ataką. Ukrainos patirtis taip pat rodo, kokia svarbi yra viešojo saugumo pareigūnų integracija į šalies ginkluotąsias pajėgas“, – pranešime teigė vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.

„Karo atveju statutinės tarnybos taptų ginkluotųjų pajėgų dalimi, todėl bendras pasirengimas valstybės gynybai yra būtinas“, – sakė ji.

„Drauge su Lietuvos kariuomene sveikiname ir remiame institucijų, sudarančių Lietuvos ginkluotąsias pajėgas, stiprinimą. Svarbu užtikrinti visų institucijų pasirengimą kartu su kariuomene vykdyti šalies gynybą, o šiandien pasirašytas bendras įsakymas  – svarbus žingsnis šiai integracijai užtikrinti“, – teigė krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.

Plane numatyta stiprinti VRM institucijas, užtikrinant jų sąveiką su Lietuvos kariuomene, jų karinį rengimą ir aprūpinimą NATO standartus atitinkančia ginkluote, amunicija bei ekipuote.

Ž. Gedvilos / BNS nuotr.

Ministrai bendro įsakymo daugiau nedetalizavo.

„Riboto naudojimo, dėkui už klausimą“, – spaudos konferencijoje sakė A. Anušauskas.

Karo atveju statutinės tarnybos taptų ginkluotųjų pajėgų dalimi, todėl bendras pasirengimas valstybės gynybai yra būtinas.

Pasak Krašto apsaugos ministerijos, siekiant užtikrinti, kad Lietuvos ginkluotųjų pajėgų sąveika su įvairiomis institucijomis būtų sklandi ir efektyvi, bus tęsiamos kariuomenės ir viešojo saugumo institucijų ekspertinės konsultacijos.

„Patirties jau turime. Hibridinės atakos parodė, kad mes sugebame dirbti, bendradarbiauti (...). Bet, akivaizdu, kad turime dar glaudžiau dirbti. Tam reikalingos pratybos bendros, tam yra reikalinga moderni ginkluotė“, – po pasirašymo žurnalistams sakė A. Bilotaitė.

„Labai svarbu yra tai, kad mūsų tarnybos būtų tinkamoje parengtyje, tinkamai aprūpintos“, – pažymėjo ministrė.

Krašto apsaugos ministras savo ruožtu pastebėjo, jog dalis Vidaus reikalų ministerijai pavaldžių Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) bei Viešojo saugumo tarnybos (VST) pareigūnų nebuvo praėję bazinių kario mokymų.

„Iki šiol dalis mūsų pareigūnų buvo tokie, kurie nebuvo praėję ir bazinio kario mokymų, todėl, žinoma, ateityje turėsime į tai atsižvelgti, kad norėdami būti VSAT bei VST pareigūnais turėtų būti pabaigę bazinį kario kursą“, – sakė jis.

VRM duomenimis, pasienio tarnybos pareigūnai šiemet dalyvavo septyniuose pratybose, kurias organizavo kariuomenė.

Praėjusiais metais ministerija patvirtino vidaus reikalų sistemos statutinių įstaigų pareigūnų karinio aprūpinimo standartą, jį sudaro trys komponentai: individualios pareigūnų aprūpinimo priemonės, specialiosios priemonės pagal vaidmenis, ginkluotė.

Kariuomenė Valstybės sienos apsaugos tarnybai yra perdavusi NATO standartus atitinkančios ginkluotės už 3,5 mln. eurų. Šiais metais ginklams numatyti dar 7 mln. eurų.

Pasak institucijų, bendras veiksmų planas leis racionaliau panaudoti ginkluotei skiriamas lėšas.

Lietuvos kariuomenė daugiau nei metus talkino pasienio tarnybos pareigūnams pasienyje su Baltarusija – nuo praėjusių metų vasarą kilusios migrantų krizės. Kariai nuolat pasienyje budėti nustojo gruodį.

Pasak kariuomenės, toks sprendimas buvo priimtas, nes pasienyje įrengtas fizinis barjeras, baigiamos diegti stebėjimo priemonės.

2021-aisiais iš Baltarusijos į Lietuvą neteisėtai atvyko beveik 4,2 tūkst. migrantų. Lietuva jų antplūdį vadina Baltarusijos režimo hibridine ataka.