VRM ir bendruomenių atstovai pasirašė civilinės saugos bendradarbiavimo sutartį

Vidaus reikalų ministerija (VRM) ir Lietuvos vietos bendruomenių organizacijų sąjunga (LVBOS) pasirašė sutartį, kuria bendradarbiaus civilinės saugos, vietos savivaldos stiprinimo ir regioninės plėtros srityse.

„Tęsiame svarbius darbus, kurie yra susiję su mūsų parengtimi ekstremalioms situacijoms, kurios tikrai yra galimos ir turim būti pasiruošę“, – trečiadienį kalbėdama apie pasirašytą dokumentą, pažymėjo vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.

Anot jos, vietos bendruomenės yra įrankis norint pasiketi žmones regionuose.

„Ji tikrai yra aktuali tuo, kad dabar kaip ir užsidaro ratas, todėl, kad pasiūlą gauti žinią, padaryti kažkokius mokymus, paruošti žmonių bendruomenę krizėms, sudėtingoms situacijoms yra iniciatyva iš viršaus. Mes (...) ruošiamės užtikrinti, kad ta iniciatyva žmonės pasinaudotų“, – teigė LVBOS pirmininkė Eglė Juozapavičienė.

Anot ministerijos, prie informacinės kampanijos „Esame komanda – turime planą“ prisijungsianti LVBOS, vienija daugiau nei 1440 vietos bendruomenių visoje Lietuvoje.

„Esame komanda – turime planą“ yra skirta pasirengti galimai branduolinei avarijai, karinėms grėsmėms bei kitoms nelaimėms.

„Ši kampanija sėkmingai vyko ir vyksta, šiandien turime šios kampanijos tęstinumą – pasirašyta bendradarbiavimo sutartis su Lietuvos vietos bendruomenių organizacijų sąjunga, kuri užtikrins tai, kad mes turėtumėme dar glaudesnį ryšį, bendradarbiavimą, kad skleistumėme žinią apie tai, kaip visuomenė, žmonės turi būti pasiruošę skirtingoms ekstremalioms situacijoms“, – kalbėjo A. Bilotaitė.

I. Gelūno / BNS nuotr.

Planuojama, kad vykdant kampaniją Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento parengti civilinės saugos specialistai įgyvendins tęstinį civilinės saugos mokymo seminarų ciklą, skirtą vietos bendruomenių lyderiams visose Lietuvos savivaldybėse, suteiks bendruomenėms aktualių žinių, kaip elgtis skirtingų ekstremalių situacijų atveju. Parengti vietos bendruomenių lyderiai vėliau skleis žinią savo miestų, miestelių ir kaimo vietovių bendruomenėms.

Visuomenė, žmonės turi būti pasiruošę skirtingoms ekstremalioms situacijoms.

Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Civilinės saugos skyriaus viršininkas Donatas Gurevičius pažymėjo, jog mokymuose bus siekiama pritaikyti vietos bendruomenei aktualią informaciją. Anot jo, įvyks nemažiau nei 60 susitikimų, su bendruomenėmis planuojama bent kartą susitikti visose šalies savivaldybėse.

Susitikimuose dalyvaus vietos lyderiai, Civilinės saugos pareigūnai bei kiti atstovai. Pasak D. Gurevičiaus, programa yra baigiama rengti, susitikimai prasidės artimiausiu metu.

„Taigi bendradarbiausime dar stipriau ir vietos savivaldos stiprinimo srityje, taip pat regionų plėtroje. Žinoma, viešojo saugumo srityje. Viešojo saugumo sritis yra be galo plati (...) ir civilinė sauga yra tik vienas iš elementų, kuris yra labai svarbus esant šitame laikmetyje“, – kalbėjo A. Bilotaitė.

„Todėl bendradarbiavimas čia yra numeris vienas, sakyčiau, bet yra ir kitos sritys, kas susiję su nusikalstamumu, jo prevencija, kas susiję su gaisrų prevencija, tai tikrai turime nemažą barą sričių, kur tas bendradarbiavimas yra labai svarbus tam, kad užtikrinti didesnį visuomenės saugumą“, – pažymėjo ministrė.

Pasak ministrės, tęsiant kampanija penktadienį yra planuojamas susitikimas su savivaldybių merais, metų laikotarpiu – su įvairiomis organizacijomis.

Sausį skelbtas VRM užsakymu atliktas gyventojų nuomonės tyrimas rodo, kad pusė gyventojų žinotų, kaip elgtis stichinių ar žmogaus sukeltų nelaimių atveju.

Tyrimo duomenimis, 25 proc. Lietuvos gyventojų turi susiruošę išvykimo krepšį, o šeimos planą, kaip elgtis nelaimės metu, su artimaisiais yra aptaręs kas dešimtas apklausos dalyvis. Duomenys rodo, kad tik penktadalis gyventojų kada nors dalyvavo mokymuose, kaip elgtis ekstremaliosios situacijos metu.

VRM yra teigusi, kad kampanijai skirta beveik 0,5 mln. eurų.

Vieną informacinę civilinės saugos kampaniją VRM ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas jau vykdė pernai pavasarį.

Tuomet departamento pareigūnai su civilinės saugos specialistais planavo mėnesį lankyti vietos bendruomenes, mokyklas, susitikti su seniūnais ir socialiniais darbuotojais, senjorais bei negalią turinčiais žmonėmis, kad patartų, kaip elgtis įvairių ekstremaliųjų situacijų metu, parodytų, kaip susikrauti vadinamąjį išvykimo ar išgyvenimo krepšį, padėtų nustatyti perspėjimo pranešimus mobiliuosiuose telefonuose, atsakytų į rūpimus klausimus.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Jonas

Jonas portretas
Oho ir kada Juozapaitienė lš Kauno rajono gavo šias pareigas ?.

O kodel

O kodel portretas
tokie dalykai,lieciantys tautos sauguma,islikima - sprendziami tautai uz akiu!?

Tomas

Tomas portretas
Ar jūs galvojate ką rašote,nespėsite išsigelbėti kas be atsitiktų ,juokas ima .Lėšos švaistomos be reikalo.Michaldos knygoje rašoma kad mirusieji bus laimingesni ,negu gyvieji, Nes matomai žmonių bus mirusiu pakelėse..be amžino poilsio vietos.Tai ne mano nuomone o parašyta tai.Kokia tiesa bus bus matyti.O kokios pasekmes po atominės bombos sprogimo pavyzdys sprogusi elektrinė Černobylio ir JAV numesta atomine bomba Japonijoje Hirosimos mieste.Yra ir Filmas pastatytas "Hirosimos akmenys". Nematėte , gaila,tai baisus dalykas kas gali nutikti ,bet kokioje šalyje.Trumpai,akmuo virsta dulkėmis,paimtas akmuo i sauja ,paspaudus jis virsta dulkėmis,vat tokios pasekmės.
VISI KOMENTARAI 3

Galerijos

Daugiau straipsnių