Veiklos ataskaitoje pažymima, jog 2022-aisiais migrantus gabeno 231 asmuo, daugiausiai iš jų – 76 buvo ukrainiečiai, 27 – lietuviai, 23 – Sakartvelo piliečiai.

VSAT teigimu, neteisėta antrinė migracija buvo ypatingai suintensyvėjusi liepos – rugpjūčio mėnesiais, kuomet didžiajai daugumai apgyvendinimo įstaigose gyvenančių užsieniečių pasibaigė teisės laisvai judėti ribojimo terminas.

„2022 buvo neeiliniai metai. Tokių metų, bent jau mano kadencijos metu buvo nemažai. Matyt, bent jau nuo pirmų metų paskyrimo į pareigas. Bet 2022 metai ko gero buvo išskirtiniai metai, tai buvo metai pilni iššūkių, tai buvo metai pilni naujų pasiekimų, proveržių, problemų ir sunkaus darbo“, – pristatydamas ataskaitą kalbėjo VSAT vadas Rustamas Liubajevas.

Anot tarnybos, trečiųjų šalių piliečiai, pasinaudodami suteikta teise laisvai judėti Lietuvoje, savarankiškai arba naudodamiesi gabentojų paslaugomis vykdavo iš apgyvendinimo įstaigų link tikslo valstybių.

Remiantis tarnybos duomenimis, gabentojų paslaugomis dažniausiai naudojosi Irako (200), Afganistano (178) bei Irano (129) migrantai. Pažymima, kad Afrikos šalių piliečiai dažniausiai vyko savarankiškai, maršrutiniais autobusais, patikrinimui pateikdami tikrus kitiems asmenims priklausančius dokumentus arba naudodamiesi klastotais dokumentais.

„Viena krizė po kitos“

Ataskaitoje taip pat teigiama, jog apie du trečdaliai kartu su gabentojais sulaikytų užsieniečių buvo migrantai, neteisėtai kirtę valstybės sieną iš Baltarusijos.

VSAT teigimu, vasarą buvo pastebimas ir suaktyvėjęs nusikalstamų grupuočių įsitraukimas į neteisėtą antrinę migraciją.

Taip pat pažymima, kad 75 proc. visuomenės pasitiki tarnyba. Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė tokį pasitikėjimą įvardino kaip gero darbo įvertinimą, prestižo augimą.

„Laikmetis, kuris teko mūsų valstybei – tikrai nelengvas. Viena krizė po kitos ir vis nauji iššūkiai. Šiuo atveju noriu padėkoti visiems mūsų pareigūnams už profesionalumą visų krizių metu“, – penktadienį pristatymo metu kalbėjo ji.

„Matyt, iššūkiai iššūkiais, bet reikėtų pasidžiaugti ir kasdieniais darbais. Pats geriausias jūsų darbo įvertinimas yra pasitikėjimas mūsų visuomenės, kuris yra tikrai rekordinis“, – pažymėjo ji.

2021 metais iš Baltarusijos į Lietuvą neteisėtai atvyko beveik 4,2 tūkst. migrantų. Lietuvos pareigūnai tai vadina hibridine Baltarusijos režimo ataka, kai iš kaimyninės valstybės į Lietuvą neleistinose vietose imta masiškai nukreipti migrantus iš įvairių Azijos bei Afrikos šalių.

Spaudimas iš Baltarusijos išlieka

Nuo 2021 metų rugpjūčio 3 dienos Lietuvos pasieniečiams suteikta teisė apgręžti neteisėtus migrantus, nuo to laiko iš Baltarusijos neįleista beveik 20 tūkst. užsieniečių. Dalis užsieniečių į Lietuvą patekti bandė ne vieną kartą.

Pasak tarnybos vado, spaudimas bei migrantų srautai iš Baltarusijos išlieka. Jo teigimu, migrantų atėjus vasaros sezonui gali daugėti.

Pasienyje su Baltarusija praėjusių metų vasarą buvo baigtas statyti per 500 kilometrų siekiantis fizinis barjeras. VSAT teigimu, pareigūnai iš viso stebi apie 97 proc. išorės sienos.

„Šiandien turiu garbės pranešti, kad baigėme diegti stebėjimo sistemas prie Baltarusijos Respublikos“, – teigė VSAT vadas.

Ataskaitoje taip pat pastebima, jog augo cigarečių kontrabandos gabenimas traukiniais, ir pažymima, jog praėjusiais metais jais gabenta apie 58 mln. cigarečių vienetų.

„Mes matome labai didelį augimą cigarečių, tabako gaminių gabenimo per valstybės sieną traukiniais“, – klabėjo R. Liubajevas.

Kontrabanda – dronais, upėmis ir ežerais

Vadas pastebėjo, kad kontrabandininkai greit prisitaiko prie naujų techninių priemonių. VSAT duomenimis, 2022-aisiais 75 atvejais cigaretės atplukdytos upe, sulaikyta 2,8 mln. vienetų cigarečių bei 49 atvejais rūkalai atgabenti dronais, sulaikyta 1,2 mln. vienetų.

„Daugiau matome bandymų atgabento kontrabandą dronais arba plukdyti cigaretes upėmis ir ežerais“, – kalbėjo jis.

A. Bilotaitė pabrėžė, jog svarbu toliau stiprinti pasienio apsaugą.

„Turime modernizuotis, investuoti į pasienio sustiprinimą, nes tai yra labai svarbu ir tai pasiteisina“, – kalbėjo ji.

R. Liubajevas taip pat pažymėjo, kad 2023-aisiais laukia iššūkiai, susiję su liepą Vilniuje vyksiančiu NATO viršūnių susitikimo organizavimu.

„Šiuo metu diskutuojama ir artimiausiu metu bus priimtas sprendimas dėl papildomų saugumo priemonių prie išorinių ir vidinių ES sienų“, – teigė vadas.