„Tas nuolatinis vaikščiojimas ištiesta ranka ir prašymas skirti lėšų“, – lyg su išmaldos prašytojais save lygina kertinės šalies saugumui institucijos (žvalgybos) vadovas.
„Į žvalgybą yra privaloma investuoti. Adekvačiai, kiek mes investuojame į gynybą“, – teigė VSD vadas.
Dabar D. Jauniškis sako, jog nejaučia, kad valdžia laikytų žvalgybą gynybos dalimi.
„Noriu priminti, kad gynyba be žvalgybos yra bedantė ir kurčia. Investuojant į karinius pajėgumus paraleliai reikia investuoti į žvalgybą, nes ji gali sutaupyti daug pinigų“, – tikino VSD direktorius.
A. Ufarto / ELTOS nuotr.
Anot D. Jauniškio, žvalgyba nebespėja kokybiškai atlikti visų darbų, ypač tikrinti į Lietuvą atvykstančių užsieniečių.
Noriu priminti, kad gynyba be žvalgybos yra bedantė ir kurčia.
„Mūsų darbo kokybė krenta. Jei lyginame su migracijos srautais ar pavojais, kurie kyla iš mūsų kaimynų, tai mes nebepatempiame. Trūksta tiek finansinių, tiek žmogiškųjų resursų“, – pripažino D. Jauniškis.
Tai, anot D. Jauniškio, reiškia, kad priimdami sprendimus politikai remiasi neišsamia informacija.
Užsieniečių Lietuvoje yra daugiausiai po sovietmečio – 222 tūkst. Žvalgyba kiekvieną turi patikrinti.
Dar vienas iššūkis, kurio anksčiau nebuvo, tai, jog sparčiai daugėja imigrantų musulmonų. Ingrida Šimonytė žvalgybos perspėjimus sieja su derybine taktika, siekiant didesnio finansavimo.
„Galima tai traktuoti kaip poziciją prieš biudžeto pateikimą“, – sakė ministrė pirmininkė.
Ž. Gedvilos / BNS nuotr.
VSD biudžetas šiems metams yra apie 50 mln. Iki šiol kasmet didėdavo 5 mln. eurų, o kitąmet prašo papildomai skirti bent 15 mln.
„Valstybės mastu tai yra labai nedidelės lėšos“, – pabrėžė Seimo narė Dovilė Šakalienė.
Konservatorių lyderiai didžiuojasi, kad per jų kadenciją kariuomenei skiriama jau daugiau nei 2 mlrd., o tai yra daugiau nei 3 proc. BVP.
„Jeigu matome mūsų gynybos stiprinimą tik absoliučiai techninėmis karinėmis priemonėmis ir nesuvokiame žvalgybos prasmės bei vaidmens formuojant mūsų gynybą, tai netoli eisime“, – akcentavo D. Šakalienė.
Žvalgybos vado perspėjimai, kad žvalgyba nebespėja ir net šalies vadovai neturi tikslaus vaizdo, kas vyksta valstybėje, Vyriausybės lyderius, panašu, nelabai įtikina smarkiau didinti finansavimą.
„Nuolatos ir didiname. Palaikau galimybių ieškojimą, bet biudžetas yra didelis ir yra labai daug sričių, kurias reikia suderinti“, – kalbėjo konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Premjerė akcentuoja, kad jau yra įvesti ribojimai norintiems atvykti rusams, baltarusiams. Jų kas mėnesį mažėja keliais šimtais.
„Tos problemos buvo iš dalies sureguliuotos įstatymais, kurie įsigaliojo. Nuo 2025 m. jau galiojant kvotai, kiek žmonių gali atvykti į Lietuvą, bus galima tuos dalykus reguliuoti papildomai“, – teigė I. Šimonytė.
R. Riabovo / BNS nuotr.
Anot žvalgybos, ir Lietuvoje jau esantys užsieniečiai reikalauja nuolatinio dėmesio. Dabar Lietuvoje – 61 tūkst. baltarusių.
„Daugelis iš jų keliauja iš Lietuvos į Baltarusiją, iš Baltarusijos į Lietuva, o kartais net kelis kartus per metus. Be jokios abejones, jie yra verbuojami“, – sakė D. Jauniškis.
Rizikingi ir dalis Ukrainiečių, kurių Lietuvoje dabar yra daugiau nei 77 tūkst.
„Ukrainiečių diasporos tam tikra dalis irgi gali būti dirbanti rusiškai pusei“, – pabrėžė VSD direktorius.
Anot D. Jauniškio, ketvirtadalis ukrainiečių į Lietuvą nuo rusų karo bėgo per Rusiją. Prieš atvykstant į Lietuvą dar ir rusai turėjo galimybę ukrainiečius šantažuoti, versti dirbti prieš Lietuvą.
„25 proc. yra atvykę per Rusiją ir imigravę į Lietuvą. Jie praeina tam tikras filtracijas“, – aiškino vyras.
Net ir skyrus papildomų pinigų žvalgybai, pajėgumai greitai neatsirastų. Vien naujo žvalgo įdarbinimas gali trukti iki metų, apmokymas dar ilgiau.
(be temos)