„Kol kas nėra informacijos, kad tai būtų tyčiniai (veiksmai – BNS) kol kas“, – žurnalistams trečiadienį sakė Valstybės saugumo departamento (VSD) direktorius Darius Jauniškis.

„Mūsų rolė yra stebėti, gauti visą įmanomą informaciją ir informuoti, kad geriau pasiruoštume“, – pabrėžė jis.

Nors operatoriai pažymi, kad povandeninių kabelių pažeidimai yra gana įprastas reiškinys, incidentų Baltijos jūroje dažnumas ir koncentracija sustiprino įtarimus, kad pažeidimai galėjo būti tyčiniai.

Dėl virtinės incidentų NATO šalys Baltijos jūroje sausį pradėjo naują stebėjimo misiją, kurios tikslas – apsaugoti ypatingos svarbos povandeninę infrastruktūrą regione ir užkirsti kelią bandymams ją atakuoti.

Misijoje, pavadintoje „Baltic Sentry“ naudojamos fregatos, jūrų patruliavimo lėktuvai, povandeniniai laivai ir dronai.

Viena priežasčių – Rusijos „šešėlinis laivynas“

Anot krašto apsaugos viceministro Tomo Godliausko, privalu reaguoti ir ieškoti kabelių pažeidimų priežasčių, kurių vienas yra Rusijos „šešėlinio laivyno“ veikimas jūroje.

„Reakcija yra, stebėsena yra ir vykdoma, derinamos yra stalo pratybos ir nuo to mes būsime tik greičiau reaguojantys, tik greičiau priimantys sprendimus. Link to ir judame“, – kalbėjo jis

„Mes turime reaguoti ir ieškoti priežasčių. Viena iš priežasčių yra šešėlinis laivynas, kuris ir daro žalą“, – pabrėžė viceministras.

Prieš beveik trejus metus, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, Vakarų šalys paskelbė sankcijų Maskvos naftos pramonei.

Todėl Rusija, norėdama tęsti pelningą naftos eksportą, pasitelkė „šešėlinį laivyną“ – neaiškios nuosavybės arba tinkamai neapdraustus laivus. Saugumo analitikų duomenimis, tokį laivyną sudaro šimtai laivų.

Vakarų pareigūnai šį laivyną įtaria vykdant sabotažo aktus prieš povandeninę infrastruktūrą. Dėl to Europos Sąjungos įvestas sankcijas 79 Rusijos „šešėlinio laivyno“ laivams ateityje ketinama išplėsti.

Turėti iliuzijų, kad mūsų neramūs kaimynai nusiramins būtų naivu.

Situacija regione išlieka karšta

VSD vadovas patikino, jog situacija regione išlieka įtempta.

„Nesvarstyčiau, kad apsiramino. Aš ne kartą kartojau, kad situacija išlieka karšta ir karštės žvelgiant į ateitį. Turėti iliuzijų, kad mūsų neramūs kaimynai nusiramins būtų naivu“, – kalbėjo jis.

Iš viso Baltijos jūroje nuo 2023 metų spalio buvo pažeista mažiausiai 11 dugnu nutiestų kabelių.

Baltijos šalyse, ypač Latvijoje bei Estijoje, pastaruoju metu buvo bandymų klaidinti ir gąsdinti vietos gyventojus, esą dėl praėjusią savaitę įvykusios sinchronizacijos nutrūks elektros tiekimas.

„Kol kas apart dezinformacijos daugiau nieko nestebime, nes jos buvo dideli kiekiai, bet reikia stebėti, saugoti kritinę infrastruktūrą, nes prognozuojame, kad nenurims“, – teigė D. Jauniškis.

Dalis ekspertų ir politikų kaltina Rusiją organizuojant hibridinį karą prieš Ukrainą remiančias Vakarų šalis.

Vokietijos pareigūnai pastebi, jog pastaraisiais mėnesiais padaugėjo pranešimų apie šalia karinės infrastruktūros skraidančius dronus ir „galimus bandymus šnipinėti“.

T. Godliausko teigimu, Lietuvoje tokie atvejai labai pavieniai bei „daugiau mėgėjiški“.

D. Jauniškis pažymėjo, jog kovo pradžioje VSD pateiks kasmetinį viešą grėsmių vertinimą.

Vyriausybinė komisija pritarė planui, kaip reaguoti į diversijas Baltijos jūroje

Premjero vadovaujama Gintauto Palucko Nacionalinio saugumo komisija pritarė planui, kaip valstybės institucijos turėtų reaguoti į ryšio ar elektros kabelių bei kitos kritinės infrastruktūros Baltijos jūroje pažeidimus.

Didžiausias vaidmuo reaguojant į galimas diversijas bei sulaikant įtariamus laivus tektų Valstybės sienos apsaugos tarnybai, taip pat antiteroristinių operacijų rinktinei „Aras“ bei Lietuvos kariuomenei, trečiadienį pranešė Vyriausybės kanceliarija.

„Plane numatytos konkrečios atsakomybės institucijoms bei suderinti reagavimo, sprendimų priėmimo ir veiksmų algoritmai, gavus signalą apie infrastruktūros pažeidimą“, – teigiama pranešime.

Krašto apsaugos viceministras T. Godliauskas sakė, kad institucijos į sabotažo aktus paprastai reaguoja greitai.

„Turime incidentų, įvykių, tam tikrų sabotažo veiksmų ir į juos iš tikrųjų pakankamai gerai šiai dienai reaguojame. Kuo daugiau bus tokio tarpinstitucinio koordinavimosi, tuo būsime atsparesni ir tvirtesni“, – po komisijos posėdžio žurnalistams sakė T. Godliauskas.

„Reaguojame į situaciją ir trikdį, kuris atsiranda kritinėje infrastruktūroje. Tai tiesiogiai daro įtaką mūsų susisiekimo, energetinio domeno daliai. Vienareikšmiškai turime reaguoti“, – pridūrė jis.

Pasak G. Palucko, povandeninės energetinės infrastruktūros saugumas yra kritiškai svarbus ne tik energetine, bet ir nacionalinio bei regioninio saugumo prasme.

„Stiprindami bendradarbiavimą ir sinergiją su sąjungininkais, tuo pačiu darome ir nacionalinius namų darbus. Mūsų žingsniai efektyvina ir mūsų institucijų bendradarbiavimą užkardant bandymus trikdyti energetinę infrastruktūrą Baltijos jūroje, ir kuria atgrasymą tokio pobūdžio  veiklom“, – pranešime teigė G. Paluckas.

Planas parengtas pastarąjį pusmetį fiksavus ne vieną povandeninės infrastruktūros pažeidimą Baltijos jūroje: sausio pabaigoje pažeistas Latvijos valstybinio radijo ir televizijos centro ryšio kabelis, per Kalėdas – kabelis „Estlink 2“ tarp Suomijos ir Estijos. Anksčiau yra nukentėję ryšio kabeliai tarp Švedijos ir Lietuvos, Suomijos ir Vokietijos.

Vyriausybinė komisija siūlo reakcijos į tokius pažeidimus laiką sutrumpinti iki vienos valandos. Sprendimą priimtų vidaus reikalų ministras.

Planą dar turės patvirtinti Vyriausybė, o galutinį jo projektą iki vasario 28 dienos turės parengti Vidaus reikalų ministerija.

Reaguodama į incidentus, NATO sausį Baltijos jūroje pradėjo naują stebėjimo misiją „Baltic Sentry“, ja siekiama užkirsti kelią bandymams atakuoti povandeninę infrastruktūrą regione.

Lietuvos kariuomenė ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba vasario pradžioje Baltijos jūroje surengė bendras pratybas „Vieningas atsakas 25“, skirtas stiprinti nacionalinį pasirengimą povandeninės infrastruktūros apsauga.