MAGISTRALĖ
Vykti dviračiu dar nėra saugu
Spalį, besibaigiant dviračių sezonui, uostamiestyje turėtų atsirasti pirmoji tarptautinės dviračių ir pėsčiųjų magistralės dalis.
Per žaliuosius miesto plotus vingiuosiančią magistralę uostamiestyje nuspręsta tiesti dėl didėjančio dviratininkų būrio. Manoma, kad vis daugiau klaipėdiečių nusprendė įsigyti dviračius po to, kai pėstiesiems ir dviratininkams buvo suvienodinta kelto į Smiltynę kaina.
Kol magistralės nėra, Klaipėdoje važinėtis dviračiais dar nėra saugu ir patogu.
Takai nepažymėti
Gerų dviračių takų, kuriais saugiai ir be sustojimo būtų galima važinėtis po visą Klaipėdą, kol kas nėra. Dažnas dviratininkas, norėdamas iš pietinės miesto dalies patekti į centrą, važiuoja Taikos prospektu. Čia yra dviračių takų, tačiau vietomis jie arba nutrūksta, arba nėra pažymėti ženklais, todėl jais važiuoti lyg ir negalima. Pagal kelių eismo taisykles, dviratininkai privalo važiuoti dviračių takais, o ten, kur jų nėra, - gatvėmis. Jeigu važiuojantis Taikos prospektu dviratininkas sugalvotų laikytis šių taisyklių, jam tektų kas kelis šimtus metrų pavažiuoti gatve, po to vėl užšokti, nes nėra užvažiavimų, ant šaligatvio ir riedėti dviračiams skirta juosta.
Klaipėdos savivaldybės investicijų ir verslo plėtros skyriaus vedėjas Skirmantas Buivydas mano, kad gerinti dviračių eismo sąlygas sektųsi žymiai geriau, jeigu savivaldybėje atsirastų specialistas, koordinuojantis dviratininkų problemas, kaip yra Šiauliuose arba Panevėžyje.
Tam pritarė ir Lietuvos dviratininkų bendrijos pirmininkas klaipėdietis Saulius Ružinskas: „Kai dviračių eismo problemas sprendžia ne specialistai, o įvairūs savivaldybės tarnautojai, jie daro ne tai, ką reikia, bet tai, kas jiems šauna į galvą. Pavyzdžiui, vienas valdininkas, užuot ieškojęs būdų, kaip sutvarkyti jau esančius dviračių takus, kuriais vietomis dėl įdubusių plytelių neįmanoma važiuoti, pasirūpino, kad dar vienas takas atsirastų prie jo namų“.
Įrengs aikšteles
Šiuo metu Klaipėdoje jau pradėta tiesti dviračių ir pėsčiųjų magistralė „Euro Velo 10“, kuri bus žiedinės trasos aplink Baltijos jūrą dalis ir per žaliuosius miesto plotus turėtų vingiuoti nuo Tarptautinės jūrų perkėlos iki Girulių. Jos projektas atsirado 2000 metais, patvirtinus Klaipėdos miesto dviračių transporto plėtros schemą. Magistralė bus apie 17 kilometrų ilgio ir keturių su puse metro, kurių 2,5 metro bus skirta dviratininkams, pločio. Į ją numatyta įtraukti ir kai kuriuos jau esančius dviračių takus.
S.Buivydas aiškino, kad magistralės pradžia Tarptautinė jūrų perkėla pasirinkta buvo todėl, kad nemaža dalis į Klaipėdą atvykstančių užsieniečių atsiveža ir dviračius.
Klaipėdos savivaldybės Statybos ir infrastruktūros plėtros skyriaus vyriausioji specialistė Irena Lebedeva pasakojo, kad šalia tiesiamos magistralės bus sumontuotas geras apšvietimas, įrengtos poilsio aikštelės, padaryti nuvažiavimai nuo šaligatvių. Šalia magistralės parkuose numatyta įrengti ir aikšteles riedutininkams, kurių šie jau seniai reikalauja.
Tęs pavasarį
Šiuo metu tiesiama magistralės atkarpa nuo Smiltelės gatvės, ties statoma stačiatikių cerkve, iki Baltijos prospekto, ji bus 2,7 kilometro ilgio ir kainuos 720 tūkst. litų. Statybos darbus vykdo įmonė „Lokys“. Nuspręsta pradėti tiesti magistralę nuo šios vietos čia vyksta intensyvesnis dviračių eismas ir yra gyvenamieji rajonai. Dviračių magistralės dalis nuo Smiltelės gatvės iki Baltijos prospekto turėtų būti įrengta iki šių metų spalio 15 dienos.
Kitą pavasarį magistralinio dviračių tako statybos darbai bus tęsiami nuo Baltijos prospekto šiaurės kryptimi. „Šiuo metu tiesiamai atkarpai pinigus skyrė Europos Sąjungos PHARE bendradarbiavimo abipus sienos Baltijos jūros regione programa. Savivaldybė prie šio projekto prisidės tuo, kad išleis nemokamai platinamus leidinius apie dviračių takus mieste. Be to, jau šį rudenį prie „Ąžuolyno“ ir „Aitvaro“ gimnazijų bei Gedminų pagrindinės mokyklos įrengsime dengtas aikšteles, kuriose bus galima prirakinti maždaug po 25 dviračius. Aikštelės čia bus įrengtos todėl, kad minėtosios mokyklos stovi arti būsimos magistralės ir jų bendruomenė labiausiai to pageidavo“, - pasakojo S.Buivydas.
Ateityje uostamiestyje dviratininkai galės rasti ir daugiau vietų pasivažinėti, nes reikalaujama, kad statant arba rekonstruojant visuomeninės paskirties statinius - kelius, prekybos centrus - šalia būtų nutiesti ir atitinkamai paženklinti dviračių takai, įrengtos dviračių saugojimo aikštelės.
Partrenkė senoles
Kasmet uostamiestyje ir Klaipėdos rajone automobiliai partrenkia ne vieną dviratininką. Praėjusiais metais du rajone po automobilių ratais patekę dviratininkai žuvo.
Stengdamiesi išvengti nelaimių keliuose, dviratininkai važinėja šaligatviais, kur nėra dviračių takų, ir taip kelia pavojų ne tik sau, bet ir pėstiesiems. Pernai ir šiemet dviratininkai uostamiestyje partrenkė net tris pėsčiąsias. Dvi jų - vyresnės kaip 80 metų senolės. Jeigu visur būtų buvę dviračių takai - šių nelaimių galbūt būtų pavykę išvengti.
Ne dėl visų eismo nelaimių būna kalti vairuotojai arba partrenkti pėstieji. Neretai įvykių kaltininkais tampa dviratininkai, kurie važiuoja neblaivūs ir nepaiso kelių eismo taisyklių. Klaipėdos vyriausiojo policijos komisariato Eismo priežiūros skyriaus duomenimis, 2002 metais dėl dviratininkų kaltės per 7 mėnesius įvyko 14 eismo įvykių, praėjusiais metais tokių įvykių per tą patį laiką buvo 13, šiemet - 9.
Gali būti, kad tokių eismo įvykių mažėja, nes padaugėjo dviračių takų. S.Ružinskas vylėsi, kad nutiesus pėsčiųjų ir dviračių magistralę bus ne tik patogiau važinėtis dviračiais, bet ir sumažės eismo įvykių, į kuriuos papuola dviratininkai. Klaipėdos VPK Eismo priežiūros skyriaus viršininkas Saulius Švėgžda linkęs abejoti, kad atsiradus magistralei sumažėtų arba iš viso nebeliktų eismo įvykių, kurių dalyviais tampa dviratininkai: „Be abejo, tie, kurie naudosis šia magistrale, jausis saugiau. Bet nemanau, kad ja važinėsis visi dviratininkai. Juk jiems neretai prireikia nuvažiuoti ir ten, kur nei magistralės, nei dviračių takų nėra“.
Naujausi komentarai