Pereiti į pagrindinį turinį

Vyriausioji rinkimų komisija imasi keisti rinkimų apygardų ribas

2013-09-30 12:30
BNS inf.
Lietuvoje vyksta Seimo rinkimai ir referendumas dėl elektrinės
Lietuvoje vyksta Seimo rinkimai ir referendumas dėl elektrinės / Artūro Morozovo nuotr.

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) imasi keisti Seimo rinkimų apygardų ribas, kad būtų suvienodintas dėl demografinių priežasčių smarkiai pakitęs rinkėjų skaičius.

Pirmadienį VRK darbo grupės projektas pristatytas komisijos posėdyje, susipažinti visuomenei jis bus paskelbtas komisijos interneto svetainėje.

Didžiausi siūlomi pokyčiai susiję su didžiaisiais miestais - Vilniui siūloma pridėti dvi apygardas, tuo metu iš Kauno ir Šiaulių atimti po vieną.

Darbo grupės skaičiavimais, šiuo metu Vilniuje visos apygardos, išskyrus Senamiesčio, yra per didelės savo rinkėjų skaičiumi. Kaune iš aštuonių apygardų penkios yra per mažos.

Kaip konkrečiai šiuose miestuose perbraižyti apygardų ribas, darbo grupė siūlo spręsti kartu su savivaldybėmis "priėmus principinį sprendimą dėl apygardų skaičiaus".

Darbo grupė teikia ir konkrečių pasiūlymų - kadangi Kauno kaimiškoji apygarda yra per didelė gyventojų skaičiumi, dalį apylinkių siūloma priskirti šalia esančiai per mažai Prienų-Birštono apygardai.

Šiauliuose šiuo metu yra dvi miesto ir dvi rajono apygardos, panaikinus vieną, siūloma dalį rinkėjų priskirti šalia esančiai per mažai Akmenės-Joniškio apygardai.

Taip pat siūloma šiek tiek koreguoti Ignalinos-Švenčionių ir Molėtų-Švenčionių apygardų ribas, čia perkeliant ir dalį Vilniaus rajono rinkimų apylinkių. Vien Ignalinos ir Švenčionių rajonų rinkėjų yra per daug vienai rinkimų apygardai, tačiau šiuo metu abiejose apygardose rinkėjų per mažai.

Dar siūloma iš Molėtų-Švenčionių ir Širvintų-Vilniaus apygardų sudaryti Molėtų-Širvintų apygardą, savo ruožtu paliekant Vilniaus rajono apygardą.

Keliamas klausimas ir dėl išeivijos rinkėjų, kurie dabar balsuoja Vilniaus Naujamiesčio apygardoje - ar jų nevertėtų išskirti į atskirą apygardą. Naujamiesčio apygarda yra didžiausia iš visų 71 vienmandačių su daugiau kaip 52 tūkst. rinkėjų.

Pagal įstatymą, Lietuvos teritorija dalijama į 71 vienmandatę rinkimų apygardą, atsižvelgiant į rinkėjų skaičių rinkimų apygardoje, teritorijos suskirstymą į vienmandates rinkimų apygardas per ankstesnius Seimo rinkimus ir administracinį teritorinį padalijimą.

Rinkimų apygarda sudaroma iš bendrą ribą turinčių rinkimų apylinkių, o rinkėjų skaičius apygardoje turi būti nuo 0,8 iki 1,2 vidutinio rinkėjų visose vienmandatėse rinkimų apygardose skaičiaus. Pagal nustatytus kriterijus, minimalus rinkėjų skaičius apygardoje galėtų būti apie 30 tūkst., maksimalus - apie 44 tūkst. rinkimų teisę turinčių piliečių.

Vienmandačių apygardų ribos nustatytos dar 1992 metais ir jos smarkiai nebuvo koreguotos, tuo metu dėl demografinių priežasčių rinkėjų skaičius iš esmės pasikeitė.

Didžiausia šiuo metu yra Vilniaus Naujamiesčio apygarda, joje - per 52 tūkst. rinkėjų, čia įrašyti ir užsienyje balsuojantys rinkėjai. Kitos rinkimų apygardos Vilniuje turi 40-43 tūkst. rinkėjų. Tuo metu Kauno apygardose, išskyrus dvi didžiąsias, rinkėjų skaičius siekia nuo maždaug 28 iki 34 tūkst. rinkėjų. Mažiausios apygardos šalyje turi apie 28-29 tūkst. rinkėjų - Prienų-Birštono, Ignalinos-Švenčionių, Kelmės, Akmenės-Joniškio.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų