Pagal priimtus pakeitimus sudaryta galimybė steigti gimnazijas, vykdančias klasikinio ugdymo programas, orientuotas į senovės graikų ir lotynų kalbas, filosofiją bei meninį ugdymą.
„Kas iš tokių galbūt labiau svarbesnių (pokyčių – BNS), tai yra klasikinio ugdymo programa, kuri nebuvo įtvirtinta anksčiau šalia humanistinės ugdymo sampratos programos ir kitų“, – žurnalistams šią savaitę sakė švietimo ministrė Raminta Popovienė.
Anot ministrės, įvedus šią programą, bus galima sudaryti sąlygas mokytis senovinių kalbų, kaip lotynų ir senovinė graikų, taip pat bus akcentuojamas meninis ugdymas.
Iki šiol kai kurios mokyklos jau naudojo klasikinio ugdymo elementus, remdamosis patvirtinta klasikinio ugdymo samprata, tačiau tokia mokyklos paskirtis nebuvo įtvirtinta teisės aktuose.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) duomenimis Lietuvoje veikia keturios tokios mokyklos, tai – Vilniaus Abraomo Kulviečio klasikinė gimnazija, Klaipėdos „Versmės“ progimnazija, Klaipėdos universiteto „Žemynos“ gimnazija ir Vytauto Didžiojo universiteto klasikinio ugdymo licėjus.
Ministerijos teigimu, šios krypties gimnazijų ugdymo planams įgyvendinti papildomai nuo šių metų rugsėjo prireiks 245 tūkst. eurų valstybės biudžeto lėšų, nuo 2027-ųjų – po 735 tūkst. eurų kasmet.
2026–2028 metų valstybės biudžete papildomos lėšos šiam tikslui nenumatytos. 2026-aisiais šis poreikis būtų dengiamas iš bendrųjų ŠMSM asignavimų.
Finansų ministerija nurodė, kad dėl papildomų valstybės biudžeto lėšų skyrimo 2027 metams ir vėliau būtų sprendžiama rengiant 2027–2029 metų biudžeto projektą.
Taip pat sugriežtinti mokyklų aplinkos pritaikymo reikalavimai – nustatyta, kad mokyklos turės atitikti ne mažiau kaip tris iš penkių patalpų pritaikymo asmenims su negalia reikalavimų, vietoje iki šiol galiojusių dviejų.
Šis reikalavimas įsigalios nuo rugsėjo.
„Derinomės ir su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, ir su neįgaliųjų organizacijomis, ir su Lietuvos savivaldybių asociacija, – kalbėjo švietimo ministrė. – Žinome, kad iš tiesų tai yra labai reikalinga ir jau daugelis ir savivaldybių, ir mokyklų tam rengiasi (...), tačiau tikrai dar ne visur yra tas įgyvendinta ir siekiame to tikrai ir norime, bet turime suprasti ir galimybes.“
Kaip nurodė ministerija, šių reikalavimų didinimas pareikalaus papildomų mokyklų steigėjų finansinių išteklių.
Be to, atlikti taisyklių techninio ir redakcinio pobūdžio pakeitimai.
Naujausi komentarai