Trečiadienį ministrų kabinetas patvirtino Vyriausybės ir Seimo nutarimo projektus, kuriais numatyta pratęsti kariuomenės įgaliojimus tebesitęsiant neteisėtos migracijos krizei – tą padaryti prieš savaitę pasiūlė Vyriausybės ekstremalių situacijų komisija.

Kaip teigė krašto apsaugos viceministras Žilvinas Tomkus, šiuo metu kariuomenei suteikti įgaliojimai padedant pasieniečiams ir viešojo saugumo tarnybai baigiasi lapkričio 13-ąją.

„Buvo apsvarstyta Vyriausybės Ekstremaliųjų situacijų komisijoje, kad kariuomenės pasitelkimas valdant ekstremalią situaciją dėl masinio užsieniečių antplūdžio išlieka, buvo suformuotas prašymas terminą pratęsti dar papildomiems trims mėnesiams. Projektai parengti skubos tvarka (...), tikimės, kad kitą savaitę pavyks juos patvirtinti Seime“, – tvirtino viceministras.

Vidaus reikalų ministrė, komisijos pirmininkė Agnė Bilotaitė praėjusią savaitę teigė, kad kariuomenės pagalba yra reikalinga siekiant mobilizuoti pajėgas ir prireikus, „greitai jas dislokuoti pavojingiausiuose pasienio ruožuose“, nes situacija išlieka sudėtinga.

Seimas rugpjūtį priėmė Karinės jėgos naudojimo statuto pakeitimus, todėl atsirado galimybė kariams suteikti papildomų įgaliojimų.

Kariai pasienyje, kaip ir pasieniečiai, stabdant nelegalią migraciją, turi įgaliojimus sulaikyti asmenis ar naudoti specialiąsias priemones.

Šiuo metu pasienyje su Baltarusija įrengiamas ir fizinis barjeras.

VRM duomenimis, jautriausiuose pasienio ruožuose įrengta daugiau nei 65 km koncertinos – aštrios vielos ritinių, pradėta montuoti ir keturių metrų aukščio tvora.

Pirmiausia šie tvoros segmentai įrengiami netoli Druskininkų esančiame pasienio ruože, kur jau pastatyta koncertina.

Šiemet į Lietuvą neteisėtai pateko beveik 4,2 tūkst. migrantų, nuo rugpjūčio mėnesio buvo apgręžta daugiau nei 5 tūkst. migrantų.

Vilnius kaltina Minsko režimą migrantų srautų organizavimu ir vadina tai hibridine agresija. Dėl to Lietuvoje paskelbta ekstremali situacija.