Prognozes Ministrų kabinetui pirmadienį pristatęs Vyriausybės Projektų valdymo grupės projektų vadovas Aistis Šimaitis teigė, kad pastaruoju metu naujų užsikrėtimo atvejų kas savaitę mažėja po 25-30 procentų. Tad išliekant tokiam tempui, pagal optimistinį scenarijų, jau anksčiau įvardinta ne daugiau nei 200 atvejų per parą siekiamybė būtų užtikrinta vasarį.

„Kažkur vasario antrojoje pusėje mes turėtumėme pasiekti maždaug 200 atvejų per dieną ribą, vidurkį. Tai yra tai, ką mes turėjome spalio mėnesį, pačioje bangos pradžioje. Bet atkreipsiu dėmesį, kad jei mes sumažiname kritimo greitį nuo 25 proc. iki 10 proc., tada tie 200 atvejų nusikelia į gegužės mėnesį“, – sakė jis.

Jis pabrėžė, kad šiuo metu sergamumas COVID-19 Lietuvoje yra „eksponentinio kritimo fazėje“.

„Bet tai nereiškia, kad pasiekėme tuos skaičius, kur situacija kontroliuojama (...). Kelios savaitės gali sutaupyti kelis mėnesius, dar gali sutaupyti ir mirčių“, – sakė ekspertas.

Pasak jo, išlaikius 25 proc. kritimo pagreitį per savaitę, iki gegužės mirtų apie 600 žmonių, pagreičiui sumažėjus iki 10 proc., anot prognozių, mirčių skaičius per tą patį laiką siektų beveik 1,3 tūkstančio.

A. Šimaičio teigimu, vidutinis paros atvejų skaičius nuo piko nukrito nuo beveik 3 tūkst. iki tūkstančio, teigiamų tyrimų skaičius sumažėjo maždaug per pusę.

Tačiau ligoninėse pastarąsias 10-12 dienų, pasak A. Šimaičio, vis dar yra apie 1,9 tūkst. žmonių, t.y. dešimt kartų daugiau, nei buvo kovą, kasdien miršta po beveik 40 žmonių.

„Jei esame pusiaukelėje pagal atvejus ir teigiamus tyrimus, su ligoninėmis dar ten nesame, taip pat dar ten nesame su mirtimis“, – pripažino Vyriausybės ekspertas.

Savo ruožtu premjerė Ingrida Šimonytė tvirtino, kad dinamika džiugina, tačiau vis dar kyla „klausimas, kaip nesusigadinti situacijos“.

Karantino atlaisvinimas turėtų prasidėti nuo ugdymo įstaigų

Pirmadienį į Vyriausybės pasitarimą, kuriame įvertinta epidemiologinė situacija šalyje, susirinkę ekspertai konstatavo, kad jei situacija toliau gerės, karantino ribojimų atlaisvinimą reikėtų pradėti nuo ugdymo įstaigų. 

Ekspertai pripažįsta, kad ugdymo įstaigų uždarymas ženkliai mažina viruso plitimą visuomenėje, tačiau, kartu pažymi jie, tokią priemonę reikia taikyti tik blogiausiu atveju.

„Neigiamas proaktyvaus mokyklų uždarymo poveikis vaikų fizinei ir psichikos sveikatai bei ugdymui, taip pat ir ekonominis poveikis visai visuomenei, tikėtina, nusveria uždarymo naudą“, – teigė Vilniaus universiteto Psichologijos instituto docentas Paulius Skruibis.

Todėl, ekspertų teigimu, būtent nuo ugdymo įstaigų reikėtų pradėti karantino režimo laisvinimą.

Atsižvelgdamas į tai Kembridžo universiteto ligoninės gydytojas Tumas Bernotas išvardijo priemones, kurių pirmiausia reikėtų imtis siekiant grįžti prie kontaktinio ugdymo mokyklose.

Pasak jo yra trys veiksniai, kaip mokyklose perduoda infekcija: COVID-19 perneša moksleiviai, mokytojai ir visuomenė.

T. Bernoto teigimu, pirmiausia mokyklose reikės palaikyti švarą ir kliautis mokytojų bei mokinių testavimu.

„Pirmas žingsnis prieš grįžtant į mokyklas tai tikslinei grupei turėtų būti neigiamas testas PGR tipo. Siūlyčiau dvi dienas prieš pirmą kartą grįžtant į mokyklą tiek moksleiviams, tiek pedagogams ar pagalbiniam personalui padaryti PGR klasės testą. Neigiamą COVID-19 testą gavę moksleiviai grįžtų į mokyklą, teigiamą atsakymą gavę – turėtų dar 10 d. izoliuotis“, – sakė jis.

Greitaisiais antigenų testais, pažymėjo ekspertai, turėtų būti tiriami visi moksleiviai 2 kartus per savaitę.

„Mokyklos turėtų turėti labai aiškias taisykles ir jas labai aiškiai taikyti, kad moksleivis, kuris turi izoliuotis namuose, nepatektų į mokyklą“, – pažymėjo T. Bernotas.

„Antras siūlomas žingsnis, tai yra pedagogų rizikos ir jų vaidmens pernešant virusą mažinimas. Labai svarbi ugdymo įstaigose būtų pedagogų vakcinacija, nes ji išimtų iš šios (viruso pernešimo – ELTA) grandinės pakankamai didelę dalį asmenų. Ir kad ta vakcina būtų panaudota tikslingiausiai, prieš ateinant vakcinacijos eilei pedagogams siūlyčiau daryti serologinius tyrimus 1-2 savaites, kad žmones, kurie turi teigiamą atsakymą, jie nebūtų vakcinuojami“, – kalbėjo ekspertas.

Galiausiai, tęsė T. Bernotas, reikėtų keisti ir įprastą kontaktinių pamokų organizavimo tvarką.

Pasak jo, mokyklose galėtų veikti hibridinis mokymasis, veikti mažos klasės, o pertraukos turėtų būti organizuojamos skirtingu metu, kad kuo mažesnis kontaktas būtų tarp moksleivių. Kaukės, išskyrus darželinukus, turėtų būti privalomos visiems moksleiviams, užtikrinamas reguliarus patalpų vėdinimas ir valymas.

Taip pat, pasak jo, būtų labai svarbu užsikrėtusius asmenis identifikuoti kuo anksčiau.

Į mokyklas moksleiviai grįžtų palaipsniui

Ekspertų teigimu, epidemiologinei situacijai gerėjant, mokyklų durys galėtų būti atveriamos ne visiems moksleiviams iš karto, tačiau palaipsniui. Pirmieji į kontaktinį ugdymą grįžtų moksleiviai, kuriems šiuo metu reikia daugiausiai pagalbos.

„Mes turime eiti per fazes, mes tikrai negalime paleisti visų moksleivių iš karto ir tas grįžimas turi būti labai kontroliuojamas su aktyviu testavimu. Pirmoji fazė – tai asmenys, kuriems labiausiai reikia pagalbos. Tokių yra 25 tūkst. moksleivių. Taikant 10 ir 1 santykį, maždaug apie 2500 prižiūrinčio personalo, kad šie moksleiviai galėtų grįžti į mokyklą. Tai yra bandomoji fazė, pažiūrėti, kaip mūsų sistema susitvarkytų su saugiu grįžimu“, – pažymėjo T. Bernotas.