Vyriausybė pirmadienį pasitarime svarsto Kultūros ministerijos (KM) siūlymą rengti Lietuvos tremtinių ir politinių kalinių kapų ir palaidojimų vietas žyminčių paminklų priežiūros tarpinstitucinį veiklos planą.

Pagal jį tremtinių ir politinių kalinių kapaviečių Rusijoje priežiūrai būtų skiriama daugiau dėmesio ir lėšų.

Lietuvos jaunimo organizacijų taryba (LiJOT) keletą metų iš eilės rengia specialias jaunimo ekspedicijas "Misija Sibiras" tremtinių kapinėms tvarkyti.

Anot Kultūros ministerijos, ekspedicijas organizuojant tik suinteresuotiems visuomenininkams, neužtikrinamas planuotas ir ilgametis valstybinės politikos tikslų įgyvendinimas rūpinantis šio paveldo išsaugojimu ateities kartoms. Visuomeninėms organizacijoms skiriamos lėšos nepastovios, skiriamos konkurso būdu, o nelaimėjusios konkurso, jos finansavimo gali išvis negauti.

Tarp KM pasiūlymų - surinkti informaciją apie tremtinių ir politinių kalinių kapavietes rašytiniuose šaltiniuose bei ieškoti jų dar neištirtose vietose, atlikti jų inventorizavimą, taip pat nuo 2012 metų steigti specialiojo atašė Rusijoje pareigybę, kuris užsiimtų tremtinių kapų priežiūros klausimais.

Be to, pagal planą būtų tvarkomi ir prižiūrimi kapai ir jų įamžinimui pastatyti kryžiai bei tvorelės, kapinės būtų ženklinamos atminimo ženklais. KM taip pati skleisti informaciją apie šiuos kapus.

Planą įgyvendinti turėtų Kultūros ir Užsienio reikalų ministerijos, taip pat Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, plano vykdymą koordinuotų KM.

Specialusis atašė užtikrintų sklandų bendravimą tarp vietos lietuvių bendruomenių, atvykstančių iš Lietuvos visuomeninių organizacijų narių ir inventorizavimą bei kapinių priežiūrą atliekančių asmenų, padėtų organizuoti susisiekimą ir kitą materialinį aprūpinimą.

Darbus esą galėtų atlikti visuomeninės organizacijos, konkurso tvarka gaunančios dalinį finansavimą savo iniciatyva vykdomoms ekspedicijoms, ir įmonės, kurių paslaugos būtų perkamos viešųjų pirkimų konkurso būdu.

Preliminarus lėšų poreikis informacijos apie kapavietes rinkimui, kapų ir paminklų tvarkymui bei priežiūrai, paženklinimui atminimo ženklais, anot KM, kasmet sudarytų 250-300 tūkst. litų.

Rusijoje daugiausia palaidoti iš Lietuvos ištremti žmonės arba tų šalių lageriuose kalėję politiniai kaliniai.

Ministerijos duomenimis, Rusijos teritorijoje yra 281 kapinės, kuriose palaidoti lietuvių tremtiniai ir politiniai kaliniai. Daugiau kaip 60 proc. šių kapinių būklė bloga arba labai bloga, apie 20 proc. - patenkinama, apie 10 proc. kapinių jau išnyko. Dar nėra tikslių duomenų apie tremtinių kapines iš 25 proc. vietovių.

Po Nepriklausomybės atkūrimo tremties vietose buvo pastatyti paminklai: 16 Rusijoje, trys Kazachstane ir vienas Tadžikistane.

1941 metų birželį Lietuvoje pradėtos masinės represijos, kurias vykdė Sovietų Sąjunga. Per 11 trėmimo metų iš Lietuvos ištremta daugiau kaip 130 tūkst. žmonių, koncentracijos stovyklose įkalinta apie 150 tūkst. lietuvių.

Vyriausybė pirmadienį pasitarime svarsto Kultūros ministerijos (KM) siūlymą rengti Lietuvos tremtinių ir politinių kalinių kapų ir palaidojimų vietas žyminčių paminklų priežiūros tarpinstitucinį veiklos planą.

Pagal jį tremtinių ir politinių kalinių kapaviečių Rusijoje priežiūrai būtų skiriama daugiau dėmesio ir lėšų.

Lietuvos jaunimo organizacijų taryba (LiJOT) keletą metų iš eilės rengia specialias jaunimo ekspedicijas "Misija Sibiras" tremtinių kapinėms tvarkyti.

Anot Kultūros ministerijos, ekspedicijas organizuojant tik suinteresuotiems visuomenininkams, neužtikrinamas planuotas ir ilgametis valstybinės politikos tikslų įgyvendinimas rūpinantis šio paveldo išsaugojimu ateities kartoms. Visuomeninėms organizacijoms skiriamos lėšos nepastovios, skiriamos konkurso būdu, o nelaimėjusios konkurso, jos finansavimo gali išvis negauti.

Tarp KM pasiūlymų - surinkti informaciją apie tremtinių ir politinių kalinių kapavietes rašytiniuose šaltiniuose bei ieškoti jų dar neištirtose vietose, atlikti jų inventorizavimą, taip pat nuo 2012 metų steigti specialiojo atašė Rusijoje pareigybę, kuris užsiimtų tremtinių kapų priežiūros klausimais.

Be to, pagal planą būtų tvarkomi ir prižiūrimi kapai ir jų įamžinimui pastatyti kryžiai bei tvorelės, kapinės būtų ženklinamos atminimo ženklais. KM taip pati skleisti informaciją apie šiuos kapus.

Planą įgyvendinti turėtų Kultūros ir Užsienio reikalų ministerijos, taip pat Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, plano vykdymą koordinuotų KM.

Specialusis atašė užtikrintų sklandų bendravimą tarp vietos lietuvių bendruomenių, atvykstančių iš Lietuvos visuomeninių organizacijų narių ir inventorizavimą bei kapinių priežiūrą atliekančių asmenų, padėtų organizuoti susisiekimą ir kitą materialinį aprūpinimą.

Darbus esą galėtų atlikti visuomeninės organizacijos, konkurso tvarka gaunančios dalinį finansavimą savo iniciatyva vykdomoms ekspedicijoms, ir įmonės, kurių paslaugos būtų perkamos viešųjų pirkimų konkurso būdu.

Preliminarus lėšų poreikis informacijos apie kapavietes rinkimui, kapų ir paminklų tvarkymui bei priežiūrai, paženklinimui atminimo ženklais, anot KM, kasmet sudarytų 250-300 tūkst. litų.

Rusijoje daugiausia palaidoti iš Lietuvos ištremti žmonės arba tų šalių lageriuose kalėję politiniai kaliniai.

Ministerijos duomenimis, Rusijos teritorijoje yra 281 kapinės, kuriose palaidoti lietuvių tremtiniai ir politiniai kaliniai. Daugiau kaip 60 proc. šių kapinių būklė bloga arba labai bloga, apie 20 proc. - patenkinama, apie 10 proc. kapinių jau išnyko. Dar nėra tikslių duomenų apie tremtinių kapines iš 25 proc. vietovių.

Po Nepriklausomybės atkūrimo tremties vietose buvo pastatyti paminklai: 16 Rusijoje, trys Kazachstane ir vienas Tadžikistane.

1941 metų birželį Lietuvoje pradėtos masinės represijos, kurias vykdė Sovietų Sąjunga. Per 11 trėmimo metų iš Lietuvos ištremta daugiau kaip 130 tūkst. žmonių, koncentracijos stovyklose įkalinta apie 150 tūkst. lietuvių.