Šiandien - Pasaulinė gamtos apsaugos diena

Žaliuojančios Klaipėdos vizija

Pasaulinės aplinkos apsaugos dienos proga susitikome su Klaipėdos savivaldybės Gamtosaugos skyriaus vedėja Dalia Žukiene ir paprašėme atsakyti į keletą klausimų.

- Kas šiuo metu aktualu aplinkos apsaugos darbuotojams?

- Dar labiau aktyvinti ryšius su visuomene, nes pastaruoju metu pastebimas žmonių prabudimas, noras gyventi sveikoje aplinkoje. Jie tampa pilietiškai aktyvesni. Ir tai jų teisė. Yra kelios pramonės įmonės Klaipėdoje, kurios daliai klaipėdiškių trukdo gyventi. Iš “Klaipėdos naftos” sklinda kvapai, iš “Pajūrio medienos” - suodžiai ir triukšmas. Visuomenė nebesnūduriuoja žinodama, kad jiems trukdo gyventi kaimynai - pramonės įmonės. Žmonės eina pas gamybininkus ir reikalauja tvarkos. Teisėtai reikalauja. Ir gamybininkai eina tartis su žmonėmis, įsileidžia į savo valdas, rodo gamybos procesus, pasakoja, kaip bus šalinami taršos šaltiniai, kad nekiltų nepagrįstų kaltinimų.

Kuriasi nevyriausybinės organizacijos, kurios, be kitos veiklos, rūpinasi ir aplinkos apsauga. Melnragėje yra įsikūręs “Baltijos klubas”, kuriam vadovauja Ramūnas Kapušinskas. Buvusio žvejų kaimelio kvartale - bendrija “Smeltė”, kuriai vadovauja Evaldas Jurkevičius. Šie pavyzdžiai rodo, jog ir Klaipėdos visuomenė sėkmingai demokratėja. Jau seniai aktyviai veikia ekologinis klubas “Žvejonė”.

- Ar nuo to įmonių reikalai gerėja į “švariąją pusę”?

- Viešumas, gamtosaugai palankūs teisiniai dokumentai verčia tvarkytis. Visi privalome ginti gamtą ir joje gyvenantį žmogų. Ir pramonininkai jau mąsto ne tik apie ekonomiką, bet ir apie ekologiją.

- Ar įmonėms pakanka žinių ir specialistų ekologų?

- Įmonių vadovai jau suinteresuoti turėti kvalifikuotų specialistų, ekologų - taip pat. Daugelio įmonių ekologai sistemingai kelia savo kvalifikaciją. Savivaldybės Gamtosaugos skyrius taip pat palaiko glaudžius ryšius su įmonių ekologais. Paskutinis mūsų bendras darbas - ekologų mokymasis pagal projektą, parengtą kartu su Norvegijos vyriausybe. Projektas vadinasi “Aplinkosaugos vadybos sistemų diegimas pramonės įmonėse”. Mokosi devynių didžiausių Klaipėdos įmonių gamtosaugos specialistai. Aktyviai dalyvauja “Klaipėdos baldai”- ši įmonė tikrai yra toli pažengusi ekologijos srityje. Neatsilieka “Klaipėdos mediena”, “Bega”, “Klasco”, “Smeltė”, “Vakarų laivų gamykla”, “Klaipėdos kartonas” ir kitos. Įmonės stengiasi gauti tarptautinį ISO14001 sertifikatą, kuris liudija, kad įmonėje yra įdiegtos aplinkosaugos valdymo sistemos. Įmonė, norinti gerinti savo konkurencingumą, įvaizdį ne tik Lietuvoje, bet ir Europos Sąjungoje, anksčiau ar vėliau privalės dirbti pagal gamtosaugos reikalavimus.

- Skaitytis su gamtosaugininkais daugeliui dar nelabai įprasta...

- Savivaldybės Gamtosaugos skyrius įkurtas 1990 metais. Garsiai apie gamtosaugos problemas prabilome Sąjūdžio laikais - 1988 metais. Reikėjo nemažai metų, kad ir miesto visuomenė įsiklausytų į gamtosaugos problemas. Reikėtų prisiminti, kad kartu su Sąjūdžiu, kuris dabar mini 15 metų sukaktį, mūsų mieste “užgimė” ir žaliųjų judėjimas. Patys pirmieji žaliųjų fronte buvo (ir yra!) Antanas Kontautas, Ramūnas Povilanskas, Eugenijus Gentvilas, Aleksandras Agafonovas...

- ir Dalia Žukienė...

- Taip. Mes buvome pirmieji. Bet pažiūrėkite, kokie tvirti! Įkūrėme iki šiol sėkmingai veikiantį ekologijos klubą “Žvejonė”. Visi iki šiol išlikome aktyvūs gamtosaugininkai. 1988 m. piketavome prie dabar jau žlugusios, itin teršusios aplinką “Sirijaus” įmonės - neįsileido! Per didelį atkaklumą įeiti sugebėjome tik į salę. Neįleido mūsų nė į “Baltijos” laivų statyklą. Dabar pramonės įmonės rengia atvirų durų dienas. Artimiausiu metu numatoma gyventojų ekskursija į “Pajūrio medieną”. Žmonės galės savo akimis pamatyti, įsitikinti, kas vyksta šalia jų gyvenamojo namo esančioje įmonėje.

- Dalis klaipėdiškių apie gamtosaugininkų darbą ir veiklą sprendžia tik iš to, ką mato per miestą važiuodami...

- Jie mato, kad vyksta miesto plėtra, kad mažėja žaliųjų plotų, kertami medžiai. Nors, geriau įsižiūrėjus, ne taip jau ir mažai tos žalumos. Daugėjant automobilių, vykstant urbanizacijai, klojant požemines komunikacijas dažnai nukenčia miesto žaliasis rūbas. Tas pats darosi visuose pasaulio miestuose. Mes dabar intensyviai ieškome, kur Klaipėdoje dar yra tinkamų vietų medžiams sodinti. Jei kur ir matyti “laisva žemė”, tai labai dažnai po šia žeme nėra vietos: vamzdynai, trasos, kabeliai. Reikia ir kokybiškų sodinukų - “tinkamai išauklėtų” medelių, pripratintų prie užteršto miesto oro. Tokių, kaip platanai, kuriuos pasodinome Lietuvininkų aikštėje.

Gamta yra žmonių namai, todėl visi jais turime rūpintis ir mylėti.

- Ačiū už pokalbį.