Lietuvoje žieminėmis padangomis tenka važinėti net penkis mėnesius – ilgiausiai visoje Europoje. Praėjusį rudenį buvo bandyta tokią tvarką pakeisti, tačiau siūlymas sulaukė įnirtingos kritikos ir buvo užšaldytas. Nepaisant itin šilto vasario, grįžti prie šio klausimo, regis, artimiausiu metu neketinama.

Reglamentuojama griežčiausiai

Iki žieminių padangų keitimo į vasarines dar liko visas mėnuo, tačiau vasarį tvyrojo gana šilti orai, vairuotojams ėmė kilti klausimų, ar žieminių padangų naudojimo reglamentavimas nekeistinas. Lietuvoje vienintelėje iš visų ES valstybių vasarinėmis padangomis draudžiama važinėti net penkis mėnesius per metus. Gretimoje Latvijoje ir Estijoje žieminių padangų sezonas trunka nuo gruodžio 1 d. iki kovo 1 d., o Lenkijoje žieminių padangų naudojimas apskritai neprivalomas.

Kadangi Lietuvoje galiojantis žieminių padangų naudojimo reglamentavimas galioja visoms transporto priemonių grupėms, dėl šio įstatymo kenčia ir motociklininkai, kurie savo plieninių žirgų į gatves negali išginti, nors eismo sąlygos važiuoti šiomis transporto priemonėmis jau tinkamos. Tiesa, dabar galiojančios tvarkos šalininkai teigia, kad motociklininkai gali įsigyti žiemines padangas ir dviratėms transporto priemonėms, tačiau bėda ta, kad ne visų tipų motociklams jos yra tinkamos.

Esant tokiam reglamentavimui, jau nuo antradienio mūsų teritoriją kirsdamas vairuotojas iš kitų ES šalių ir važiuojantis jo gyvenamoje šalyje jau leidžiamomis naudoti vasarinėmis padangomis, Lietuvoje gali sulaukti baudos (šiuo metu ji siekia nuo 28 iki 43 eurų). O vairuotojas lietuvis, tėvynėje važinėjantis žieminėmis dygliuotomis padangomis, gali gauti baudą vos kirtęs kaimyninės Lenkijos sieną, nes šioje šalyje dygliuotų padangų naudojimas yra draudžiamas. Tiesa, nors Lenkijoje žieminių padangų naudojimas yra neprivalomas, įvykus eismo įvykiui, kuriame dalyvavo automobilis su nežieminėmis padangomis, esant žiemiškoms sąlygoms – sniegui, ledui ir pan., draudikai nekompensuoja patirtos žalos.

Nesulaukė pritarimo

Praėjusių metų spalį Valstybinei saugaus eismo komisijai (VSEK) buvo pateiktas siūlymas žieminių padangų naudojimo terminą Lietuvoje sutrumpinti iki trijų mėnesių – gruodžio, sausio ir vasario, o lapkričio ir kovo mėnesiais vairuotojams leisti patiems nuspręsti, kokio tipo padangomis norėtų važinėti. Projekte numatoma, kad draudžiama eksploatuoti motorines transporto priemones ir priekabas su vasarinėmis padangomis nuo gruodžio 1 d. iki kovo 1 d. Nuo lapkričio 10 d. iki lapkričio 30 d., taip pat nuo kovo 2 d. iki kovo 31 d. vasarinėmis padangomis važinėti draudžiama tuo atveju, jeigu važiuojamoji dalis yra apsnigta ir apledėjusi.

Šis siūlymas sulaukė įnirtingos Vidaus reikalų ministerijos kritikos. Buvo teigiama, kad Lietuvos vairuotojai nėra pakankamai sąmoningi ir negali patys nuspręsti, kokiomis padangomis važinėti. Prie pasiūlymo kritikos prisidėjo ir Lietuvos draudikų asociacija. Jos vadovas Andrius Romanovskis atkreipė dėmesį, kad ne tik kelio danga, tačiau ir oro temperatūra yra svarbus padangų ypatybes veikiantis faktorius. Vasarinės padangos būna efektyvios tik esant aukštesnei nei 7 laipsnių temperatūrai.

Remiantis orų stebėjimais, pastaruoju metu vidutinė lapkričio ir kovo temperatūra siekdavo apie 5 laipsnius šilumos. Taigi temperatūros argumentas yra svarbus, tačiau Susisiekimo ministerijos Saugaus eismo skyriaus vedėjas Vidmantas Pumputis teigia, kad nors Lietuva ir nėra didelė, oro temperatūrų skirtumai yra ryškūs. "Tikriausiai kelis pastaruosius metus gilios žiemos Lietuvos pajūryje nebuvo, tad ir eismo sąlygos tinkamos eksploatuoti automobilius su vasarinėmis padangomis", – teigė pašnekovas. Specialistas tikina, kad yra žmonių, kurie turimą transporto priemonę vėsiuoju metų laiku naudoja gana retai, taigi jiems taip pat galėtų būti sudaryta galimybė anksčiau pasikeisti padangas arba, jeigu automobilis neeksploatuojamas žiemą, apskritai nuo kovo 1d. važinėti su vasarinėmis padangomis.

Reikėtų domėtis orais

Ko gero, sudėtingiausia situacija susiklostytų tiems vairuotojams, kurie automobiliu su vasarinėmis padangomis pajudėtų, pavyzdžiui, pagrindiniu šalies keliu Vilnius–Klaipėda. Kai viename iš šių miestų oro sąlygos būtų palankios važinėti vasarinėmis padangomis, kitame gali taip ir nebūti. Praėjusios savaitės ketvirtadienio eismo sąlygos tapo puikia to iliustracija – Rytų ir Vidurio Lietuvoje eismo sąlygos buvo geros, o vakarinėje dalyje jas sunkino gausus sniegas.

V.Pumputis, reaguodamas į tokias pastabas, teigė, kad atsakingas vairuotojas visuomet pasidomės eismo sąlygomis, kokios jo laukia pakeliui į kelionės tikslą. "Tokį siūlymą pateikėme ne dėl to, kad žmonės vasarinėmis padangomis važinėtų kuo ilgesnį laiką, tačiau galvodami apie tuos, kurie automobilius eksploatuoja mažiau arba važinėja daugiausia mieste, kur staiga pasikeitus eismo sąlygoms, gali pasirinkti alternatyvą nuosavai transporto priemonei", – aiškino V.Pumputis.

Pašnekovas atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje buvo atvejų, kad net ir pasibaigus dabar galiojančiam žieminių padangų naudojimo terminui, šalyje buvo sniego ir kelio danga nebuvo tinkama važiuoti automobiliais vasarinėmis padangomis. "Tuomet nė vienas vairuotojas neskubėjo persimontuoti vasarinių padangų, visi važinėjo žieminėmis. Manau, kad vairuotojai yra sąmoningi ir patys supranta, kokios eismo sąlygos jų laukia kelyje ir kokiomis padangomis jiems reikia važinėti", – kalbėjo eismo saugumo ekspertas.

Pasak jo, kol kas siūlymas trumpinti žieminių padangų naudojimo terminą nebus svarstomas, taigi ir vairuotojams tikėtis, kad jau nuo kovo pradžios būtų galima važinėti vasarinėmis padangomis, neverta. "Nusprendėme šiuos metus ir dalį kitų metų stebėti, kaip vairuotojai elgiasi lapkričio ir kovo mėnesiais. Ar pasikeičia padangas, įvertinsime ir avarinę šių mėnesių situaciją", – "Kauno dienai" teigė V.Pumputis. Specialisto manymu, šis siūlymas VSEK gali būti svarstomas kitų metų rudenį.

Problemos dėl žodžio

Vairavimo mokyklos "ARV-Auto" vadovas ir vairavimo instruktorius Valdas Šlepikas juokavo, jog galėtų rasti pakankamai argumentų, palaikančių tiek vieną, tiek kitą nuomonę, tačiau jis atkreipė dėmesį, kad anksčiau galiojusi Kelių eismo taisyklių (KET) redakcija buvo palankesnė, ypač dviračių transporto priemonių vairuotojams.

"Viena iš šio klausimo kėlimo priežasčių yra motociklininkų pasipiktinimas, kad jie negali anksčiau, esant tinkamoms eismo sąlygoms, pradėti sezono", – svarstė V.Šlepikas.

Dabar galiojančių KET 278-ame punkte teigiama, kad "nuo lapkričio 10 d. iki balandžio 1 d. draudžiama eksploatuoti transporto priemones, kurių leidžiama maksimali masė ne didesnė kaip 3,5 t, su vasarinėmis padangomis". Iki pakeitimų prieš kelerius metus šis reglamentavimas buvo kitoks.

"Įstatymuose taip būna, kad, atrodo, vos menkas, kosmetinis pakeitimas gali nulemti ir rimtesnius pokyčius", – pasakojo vairavimo instruktorius.

Anksčiau galiojusiame KET žieminių padangų naudojimo apibrėžime skyrėsi vos keletas žodžių "nuo lapkričio 10 d. iki kovo 31 d. draudžiama eksploatuoti automobilius, kurių didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė kaip 3,5 t, su vasarinėmis padangomis". Taigi konkrečiai buvo kalbama tik apie lengvuosius automobilius iki 3,5 t. Į apibrėžimą nepatekdavo nei motociklininkai, nei mopedų vairuotojai, todėl ir problemų dėl jų pamėgtų transporto priemonių eksploatavimo nekildavo. Dabar, anksčiau, nei leidžiama, į gatves išriedėję motociklininkai, gali tikėtis tik policijos pareigūnų supratimo ir geranoriškumo, tačiau V.Pumputis teigė, kad tokiu atveju policininkas, vykdydamas savo pareigą, turėtų fiksuoti pažeidimą. "Jeigu užfiksuota, kad pažeidžiamos KET, nereikia laukti pareigūno gailesčio. Toks vairuotojų elgesys yra KET pažeidimas ir už jį yra numatytos nuobaudos", – situacijos vertinimą pateikė ministerijos atstovas.

V.Šlepikas matė ir kitą išeitį iš susidariusios situacijos. Pasak jo, susisiekimo ministras, artėjant padangų keitimo metui, įvertinęs situaciją, galėtų išleisti įsakymą, kad vasarinių padangų naudojimas šalyje yra pailginamas arba kad trumpinamas žieminių padangų naudojimo laikas. Tokį siūlymą visiškai atmetė V.Pumputis. "Šiais metais jau ir kai kuriomis vasario dienomis būtų galima važinėti su vasarinėmis padangomis, tačiau pagalvokime, kas būtų, jeigu ministras būtų pasirašęs įsakymą, kad, sakykime, nuo vasario 25 d. galima eksploatuoti transporto priemones su vasarinėmis padangomis, o vairuotojas būtų patekęs į praėjusią savaitę kilusią pūgą Žemaitijoje", – apie sunkų siūlomo sprendimo vykdymą kalbėjo pašnekovas.

Abu specialistai sutiko, kad net ir įtvirtinus galimybę sutrumpinti žieminių padangų naudojimą, svarbiausia atsakomybė tenka pačiam vairuotojui – tinkamai įvertinti visus galimus veiksnius ir tik tuomet priimti sprendimą.

Palanki statistika

Lietuvos kelių policijos tarnybos duomenimis, eismo įvykių skaičius kovo mėnesį yra vienas mažiausių per visus metus. Nuo 2011 iki 2014 m. kovo mėnesiais vidutiniškai įvykdavo apie 200 eismo įvykių, sužeistųjų skaičius taip pat vienas mažiausių per visus metus. Tiesa, lapkričio mėnesio duomenys nėra tokie džiuginantys. Šis mėnuo pastaruosius kelerius metus buvo vienas avaringiausių. Draudimo įmonių atstovai teigė, kad dažniausiai eismo įvykių skaičius lapkritį, palyginti su spaliu, net ir esant blogoms oro sąlygoms, išlieka stabilus arba sumažėja. Tai gali lemti net keletas veiksnių – lapkritį sumažėja eismo dalyvių.

Kelionių nuosavomis transporto priemonėmis atsisako vyresnio amžiaus vairuotojai, dėl vėsesnių orų į gatves rečiau išvažiuoja ir motociklų bei mopedų vairuotojai, tačiau jeigu oro sąlygos pradeda blogėti jau lapkričio pradžioje, kai pagal dabartinį reglamentavimą vairuotojai neprivalo naudoti žieminių padangų, žalų dėl eismo įvykių skaičius vidutiniškai išauga nuo 7 iki 15 proc.

Dažniausios eismo įvykių priežastys buvo jau prasidedantis formuotis rytinis plikledis, kuris vairuotojams neretai būna staigmena. Eismo saugumui įtakos turi ir sutrumpėjęs šviesus paros laikas. "Slidi kelio danga ir tamsa sunkina vairavimo sąlygas visiems vairuotojams, o važiuojantiems netinkamomis padangomis išvengti eismo įvykio gali būti itin sudėtinga", – sakė vienos draudimo įmonės atstovas.