Pastarosiomis dienomis gausu drąsuoliu, su meškerėmis, pačiūžomis, ledo rogėmis lipančių ant ledo, o ugniagesiai-gelbėtojai vien per pirmuosius du šių metų mėnesius iš vandens ištraukė arba nuo ledo lyčių nukėlė 20 žmonių, 5 išgelbėti nepavyko.

LRT.lt aiškinasi, ar saugu lipti ant ledo ir iš kokių požymių galima spręsti apie jo tvirtumą.

Šilta žiema nulėmė labai nevienodą ledo storį

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Hidrologijos skyriaus vedėjas Aleksandras Kajutis teigia, jog ledo storis šiuo metu – ypač rytinėje Lietuvoje – vis dar yra 15–30 centimetrų.  Tačiau, nepaisant iš pirmo įspūdžio „saugaus“ storio, priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos gelbėtojai kasdien traukia įlūžusius žmones. Šįkart negalima peikti vien žvejų – gelbėjami ir vaikai, pensinio amžiaus ežerą pereiti sugalvoję gyventojai, ekstremalaus žiemos sporto gerbėjai.

Valstybinio priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento specialistų duomenimis, ledas laikomas tvirtu, jeigu jo storis yra daugiau kaip septyni centimetrai. Toks ledas jau išlaiko žmogų. Tačiau, kad jis išlaikytų grupę žmonių, jo storis turi būti ne mažesnis kaip 12 centimetrų. Grupei geriausia per ledą eiti atsiskyrus per penkis metrus. Tvirtas ledas visada turi mėlyną arba žalią atspalvį, o matinės baltos spalvos arba geltono atspalvio ledas yra netvirtas.

„Ant daugumos Lietuvos ežerų ledas yra dar visai neblogas. Tačiau, atėjus šiam atšilimui, atsiranda vandens telkinių, ant kurių lipti – pavojinga. Kadangi ši žiema buvo šilta, ledas visur yra labai nevienodas – nuo 15 iki 30-ies centimetrų. Ten, kur dar apie 20–30 centimetrų, žinoma, pavojaus nėra. Tačiau įvairiuose tvenkiniuose ir Kauno mariose ledas – pavojingas. Be atšilimo ten dar veikia ir vandens svyravimas, kurį lemia elektrinės veikimas. Vandens lygis svyruoja po pusę metro per parą, tad ledas nuolat yra laužomas. Apibendrindamas negalėčiau pasakyti, kad ledas šalyje blogas, tačiau kiekvienu konkrečiu atveju reikia įsitikinti“, – kalbėjo A. Kajutis.

Kurie Lietuvos ežerai dar turi tvirtą ledą?

Hidrologijos skyriaus vedėjas patarė, jog vandens telkinio ledą prieš užlipant reikėtų padaužyti lazda. Jei jis kietas, atskyla didelės skeveldros, kurios toli nučiuožia telkinio ledu, galima daryti išvadą, kad ledas – tvirtas. Jei pagalys šiek tiek sminga, ledas minkštas – ant jo verčiau nelipti. Nepatyrę taip pat gali dairytis kitų žvejų. Ten, kur žvejoja kiti, A. Kajučio teigimu, ledas turėtų būti tvirtas.
Jis pridūrė, jog Kuršių mariose ledo apskritai nebėra. „Praktiškai visi ežerai Šiaurės Rytų ir Rytų Lietuvoje – saugūs. Arčiau Baltarusijos sienos – ten temperatūra buvo aukštesnė – ledas dabar plonesnis. O Švenčionių, Zarasų, Trakų, Aukštadvario, Utenos rajonuose ledas šiuo metu yra saugus“, – kalbėjo A. Kajutis.

Hidrologo teigimu, nereikia pulti į paniką, jei išgirstate ledą skylant. Jei ledas skyla dusliu garsu, jis dar yra pakankamai stiprus. Plonas ledas yra minkštas ir skildamas praktiškai neišleidžia garso.

A. Kajutis taip pat pridūrė, jog vandens telkiniai pradeda atitirpti nuo kranto, ir jei ties kranto linija matyti daugiau nei metro pločio vandens juosta – verčiau neerzinkite likimo ir pasitenkinkite pasivaikščiojimu pakrante.
Jei juosta siauresnė nei metro pločio – ledas nėra itin saugus, tačiau patyrę žvejai ant tokio ledo dar gali lipti, žmogų jis turėtų išlaikyti.

Medikas nujautė artėjančią nelaimę

Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdybos (VPPV) Visuomenės informavimo skyriaus vedėja Vaida Šmigelskienė pasakoja, jog ugniagesiai šią savaitę turi visai „šviežius“ įvykius, kai pavyko išgelbėti 4 įlūžusių žmonių gyvybes.

„Prieš kelias dienas vienas gydytojas nusprendė pasivažinėti ledrogėmis ant Kauno marių ir įlūžo Grabuciškių įlankoje. Jį pavyko išgelbėti, nors vandenyje išbuvo apie 45 minutes“, – pasakojo V. Šmigelskienė.

VPGV atstovės pasakojimu, garsus plastikos chirurgas ledu buvo nuvažiavęs apie puskilometrį, kai išgirdo traškesį. Iš pradžių vyras galvojo, kad tokį garsą skleidžia pačios ledrogių pavažos, tačiau atsisukęs pastebėjo, jog ant ledo atsirado plonų įtrūkimų. Pavažiavęs dar kelis šimtus metrų jis atsiminė, jog Kauno mariose būna ir neužšalusių ruožų.

Tuomet gydytojas nulipo nuo rogių, iškart atsigulė ant ledo pilvu ir rankomis ėmė stumtis kranto link. Nuojauta vyro neapgavo. Taip pasistūmus kelis metrus ledas lūžo.

Vyras pradėjo šauktis pagalbos ir buvo pastebėtas kito krante buvusio vyro. Įlūžusiajam pavyko nugara užsiropšti ant ledo, tuomet jis gulėjo nejudėdamas. Kaip pasakoja V. Šmigelskienė, jis net nepasuko galvos pasižiūrėti, ar jau atskuba gelbėtojai. Tuo metu krante buvęs žmogus padėjo medikui ir psichologiškai: jis nuolat šūkavo, kad gelbėtojai jau netoli ir jis tikrai bus išgelbėtas.

Vyras buvo beprarandąs sąmonę, tačiau teigė išgirdęs atskubėjusių ugniagesių žodžius: „Dabar jau gyvensi“.

Dėl trijų senolių pasivaikščiojimo išsimaudė ir policininkas

V. Šmigelskienė sako, jog nereikia dalinti patarimų, kaip elgtis įlūžus. Visų pirma nereikia tuščiai rizikuoti. Ji pataria dar prieš atsiduriant vandenyje pagalvoti apie savo šeimą, artimuosius – kaip jie jausis, nesulaukdami iš žvejybos grįžtančio tėčio ir vyro?
„Ugniagesiams taip pat gali nepavykti prieiti prie žmogaus per labai trumpą laiką. Žmogus gali ir panirti po ledu, o tuomet išsigelbėti būtų dar sunkiau“, – kalbėjo V. Šmigelskienė.

Visai „šviežias“ įvykis –  kai vasario 24-osios rytą  Latežerio ežere, Druskininkų rajone, įlūžo trys žmonės: du vyrai ir viena moteris. Šie žmonės buvo 50–80-ies metų amžiaus.

Druskininkų policijos pareigūnai iki atvykstant ugniagesiams jau buvo išgelbėję du skęstančiuosius, tačiau gelbėjimo operacijos metu įlūžo ir vienas policininkas. Gerai, kad jį, pririšę virve už juosmens, nuo kranto laikė kolegos.

Sudėtinga pasakyti, ką vyresnio amžiaus žmonės veikė ant ledo – V. Šmigelskienės teigimu, neretai gyventojai ledu mėgina pasiekti kitą ežero krantą. Tuo metu žvejai – dar vieni nuolatiniai ugniagesių-gelbėtojų „klientai“.

„Žvejų aistra yra žudanti. Juk dažnai pastebime, kad ledas iš kraštų jau aptirpęs, o ant ežero žvejų vis tiek matyti“, – žvejybos aistruolių elgesiu neatsistebi ugniagesių gelbėtojų atstovė.

Per du pirmuosius metų mėnesius įlūžę nuskendo penki žmonės. Gelbėtojai kviesti 33 kartus, 20 skęstančiųjų buvo išgelbėti, šią statistiką į teigiamą pusę koregavo 11 išgelbėtų Kuršių marių žvejų.

V. Šmigelskienės teigimu, bent jau nuo Kuršių marių lyčių ar Kauno marių žmones gelbėti tenka kiekvienais metais.
„Įlūžusių būna visur, kur didesni vandens telkiniai ir žvejai tiki, kad gerai kimba“, – kalbėjo V. Šmigelskienė.

Ir šįmet ant lyties Kuršių mariose ties Nida įstrigo net 11 žvejų. Tokius žvejybos entuziastus kartais nuo ledo nukelti skuba ne tik ugniagesiai, tačiau ir pasienio tarnybos. Taip nutiko ir šiuo atveju – žvejus ištraukė valtį su oro pagalvę turintys pareigūnai.

Bagažinėje pravartu vežiotis ilgą virvę

VPGV atstovė teigia, jog negalima aklai pasitikėti žvejais jų pasiteiravus, koks yra ledo storis. Nes, kaip minėjo hidrologas, ledas vienose vietose gali būti storesnis, kitose – plonesnis. Taip pat būtina sekti meteorologų prognozes.  Ir smaigus reikėtų įsigyti ne tam, kad jie visą žiemą pragulėtų automobilio bagažinėje.

„Žvejai tam įlūžusiam gydytojui sakė, kad ledo storis 15–20 centimetrų. Žmogus netgi turėjo specialius kablius (smaigus), buvo juos nusipirkęs, tačiau paliko bagažinėje. Tik atsidūręs vandenyje jis teigė supratęs, kodėl, kaip taisyklės reikalauja, tie smaigai turėtų kabėti lengvai pasiekiamoje vietoje.  Taip pat jei laiką leidžiate prie vandens telkinių, apskritai patariama automobilyje turėti ilgą virvę. Kad, prireikus, galėtum padėti. Ir dar viena taisyklė: jei pamatote, kad įvyko nelaimė, pirmiausia ne pulkite į vandenį, o kvieskite pagalbą telefonu 112. Ir tada, pagal galimybes, mėginkite gelbėti skęstantįjį. Ne kartą būta atvejų, kai žmonės, gelbėdami kažką, patys įlūžo, ėmė skęsti kartu. Tokiais atvejais tampi savo gerumo įkaitu, galima sakyti, nes gali aplink daugiau ir nebūti nieko, kas gali iškviesti jums pagalbą“, – sakė V. Šmigelskienė.

Ugniagesių gelbėtojų atstovė pastebi, kad gaisruose dažniau žūsta vyresnio amžiaus žmonės. Matyt, tokią tendenciją galima įžvelgti ir analizuojant nelaimių įlūžus ledui statistiką. Tačiau tai nereiškia, jog jaunimas atidžiau klauso įvairių gelbėjimo tarnybų perspėjimų. Dažniausiai jauni žmonės tiesiog turi daugiau jėgų ir sugeba ilgiau išsilaikyti paviršiuje.

Ugniagesių atstovė negali prognozuoti, kada baigsis ledo nelaimių sezonas. Jos teigimu, žmonės mėgina ledo stiprumą iki jam visiškai ištirpstant. Praėjusiais metais ugniagesiai gelbėtojai ir žiemos, ir vasaros metu ištraukė 192 nuskendusius žmones, išgelbėjo – 30.
Hidrologo A. Kajučio teigimu, kol ledas visiškai ištirps, praeis dar viena dvi savaitės.

Ugniagesių gelbėtojų patarimai mėginantiems ledo stiprumą:

- Prieš eidami ant ledo, apsidairykite, ar arti nėra praminto takelio, paliktų pėdų. Jeigu yra, eikite jomis, nes tai jau išbandytas kelias.

-  Einant ledu, reikia turėti tvirtą lazdą ir ja tikrinti ledo stiprumą. Jeigu, į ledą sudavus lazda, ant jo pasirodo vanduo, reikia nedelsiant grįžti į krantą. Eiti reikia čiuožiant, neatitraukiant kojų nuo ledo.

- Jeigu esate su slidėmis, atsisekite slidžių tvirtinimus, kad, esant reikalui, jas greitai galima būtų nusimesti nuo kojų. Slidžių lazdas laikykite rankose, plaštakų neprakiškite pro kilpas. Galėsite lazdas greitai numesti.

- Jeigu ledu eina grupė žmonių, jie turi laikytis ne mažesnio kaip penki metrai atstumo. Einant ledu reikia aplenkti vietas, kurios užneštos sniegu arba pripustytos pusnių, nes po sniegu ledas visada yra plonesnis. Ypač atsargiems reikia būti prie kranto, nes čia ledas silpnesnis ir jame gali būti įtrūkimų.

- Jei vis tik įlūžote, nepasiduokite panikai ir nepraraskite savitvardos. Ropškitės ant ledo į tą pusę, iš kur atėjote, o ne plaukite pirmyn. Ant ledo užšliaužti reikia plačiai ištiesus rankas, kad padidėtų atramos plotas. Pasistenkite kaip galima daugiau krūtine užgulti ledą, paskui atsargiai ant jo iškelti vieną koją, po to – kitą. Užšliaužus ant ledo, negalima stotis. Reikia nusiridenti nuo eketės kuo toliau į tą pusę, iš kur atėjote, kur ledas tvirtesnis. Tik išlipus ant kranto reikia bėgti, kad sušiltumėte, ir kuo greičiau pasiekti šiltą vietą.

- Jei pamatėte skęstantį žmogų, tuoj pat šaukite jam, kad skubate į pagalbą. Artintis prie eketės reikia labai atsargiai, geriausia šliaužte, plačiai ištiesus rankas. Jei yra galimybė, po savimi patieskite slides ar lentą ir šliaužkite ant jos. Prišliaužti prie pat eketės krašto negalima, nes ledas įlūš. Ledas išlaiko žmogų tik už 3–4 metrų nuo eketės krašto, todėl skęstančiajam reikia ištiesti slidę, slidžių lazdą, lentą ar numesti virvę. Gelbėjimui galima panaudoti ir tvirtai surištus šalikus. Jei nelaimės vietoje yra keli gelbėtojai, jie gali paimti vienas kitą už kojų ir, atsigulę ant ledo, sudaryti grandinę iki eketės.