Fiksuota įmoka už mokslą aukštojoje mokykloje gali siekti 2400 litų per metus, sako švietimo ir mokslo viceministras socialdemokratas Rimantas Vaitkus.

Trečiadienį Seime per konferenciją, skirtą Mokslo ir studijų įstatymo pataisoms pristatyti, viceministras pranešė, kad darbo grupė yra parengusi tris aukštojo mokslo finansavimo alternatyvas.

Pataisas rengusios darbo grupės skaičiavimais, įvedus fiksuotą vienodą įmoką už mokslą, universitetų studentai turėtų mokėti po 2400 litų per metus, kolegijų - po 1800 litų.

Fiksuotas įmokas mokėtų visi skolų turintys studentai. Kitiems studijas apmokėtų valstybė.

Pasak R.Vaitkaus, tokiu atveju maždaug 90 proc. studentų studijuotų nemokamai.

R.Vaitkaus teigimu, jeigu būtų pasirinkta ši alternatyva, pirmiems metams papildomai reikėtų 40 mln. litų valstybės lėšų. Per penkerius metus susidarytų iki 130 mln. litų.

Centro kairės Vyriausybės programoje numatyta atsisakyti studentų skirstymo į mokančius už studijas ir už jas nemokančius, įvedant "visuotinę metinę studijų įmoką, kuri bus vienoda visoms studijų programoms ir ne didesnė negu vieno vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydis". Tačiau jos neturėtų mokėti gerai besimokantys studentai.

Pagal kitą darbo grupės alternatyvą, siūloma gerinti paskolų už mokslą sistemą, pagal trečiąją, reikėtų keisti Konstituciją, kurioje garantuojamas nemokamas mokslas gerai besimokantiems asmenims, ir įvesti fiksuotą studijų įmoką visiems.

Švietimo ir mokslo viceministro teigimu, dabartinė sistema, kai dalis studentų moka visą studijų kainą, o dalis nemoka už mokslą, labai didina socialinę atskirtį.

"Skirstymas į mokančiuosius ir ne sukelia didelę socialinę problemą. Ta problema visą laiką yra aštri", - sakė R.Vaitkus.

Be to, tai esą smukdo aukštojo mokslo kokybę, nes priimama daug studentų su mažais balais, o viską lemia pinigai.

Keisti mokėjimo už studijas tvarką ketinama nuo 2015 metų.

Fiksuotos įmokos už mokslą aukštosiose mokyklos galiojo 2002-2008 metais. Tuomet geriausiai besimokantieji už studijas nemokėjo, dalis mokėjo 520 litų įmoką už semestrą, o dalis finansavo visą savo studijų kainą. Šiuo metu gerai besimokantieji studijuoja nemokamai, kiti moka Vyriausybės nustatytą skirtingą mokestį studijų programoms.

Pasak viceministro, kiti siūlomi Mokslo ir studijų įstatymų pakeitimai susiję su Konstitucinio Teismo sprendimu, kuris pripažino, kad 36 šios įstatymo nuostatos prieštaravo Konstitucijai.

Viena didžiausių siūlomų naujovių - sutartys, kurias turėtų pasirašyti švietimo ir mokslo ministras bei kiekviena aukštoji mokykla. Siūloma, kad jos būtų pasirašomos trejiems metams. Sutartyse būtų aptartos studijų kryptys, moksliniai tyrimai, tarptautiniškumas, ištekliai ir pan.

R.Vaitkaus teigimu, tai leistų pareguliuoti aukštųjų mokyklų studijų kryptis.

"Dabar iš esmės niekas studijų krypčių nereguliuoja, aukštosios mokyklos dabar gali rengti praktiškai visas studijų kryptis. Štai praėjusį penktadienį buvo susirinkę biotechnologai, kurie labai diskutavo, ar tikrai reikia penkiose aukštosiose mokyklose biochemijos ir biotechnologijos programų, nes taip skaidomi finansiniai resursai, nes šitai programai reikia gana sudėtingos įrangos", - kalbėjo viceministras.

Be to, svarstoma galimybė priėmimą rengti ne į studijų programą, kaip dabar, o į studijų kryptį.

"Dabar turime per 2 tūkst. registruotų programų, per 1 tūkst. veikiančių programų (...) Mūsų supratimu, studijų programą turėtų sumodeliuoti pats studentas. Tai Vakaruose įprastas dalykas. Formuojama kryptis, o studentas dėliojasi programą susidėliodamas modulius", - teigė R.Vaitkus.

Kolegijose planuojama įvesti dvejų metų studijas, kurios nesuteiktų aukštojo mokslo kvalifikacijos. Jos būtų orientuotos į praktinį mokymą.