Iš visų eismo įvykių, kuriuose nukentėjo žmonės, neblaivūs automobilių vairuotojai sudaro 10 proc. Tuo metu iš tokių eismo įvykių, kuriuose dalyvavo dviratininkai, neblaivių yra iki 20 proc. Vilniaus apskrities vyriausiojo komisariato (VPK) atstovo Aivaro Bacevičiaus teigimu, šie skaičiai rodo, jog dviratininkai mano galintys kelyje elgtis mažiau atsakingai nei kiti eismo dalyviai.

„[Statistika] reiškia, kad jie [dviratininkai] gali sau leisti daugiau. Aš taip suprantu, kad jie sau gali leisti neatsakingiau elgtis kelyje. Žinoma, aš negaliu kalbėti apie konkrečius žmonės. [...] Bet statistika rodo, kad jie iš tikrųjų dar labai jauni Vilniaus eismo dalyviai“, – sako VPK nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus viršininkas.

Anot jo, dviratininkai dar tik pradeda integruotis į Vilniaus miestą ir jo eismą. 2012 ir 2013 metų statistika skelbia, kad penktadalis eismo nelaimių sostinėje įvyksta dalyvaujant būtent dviratininkams. Daugiau kaip pusė eismo įvykių, kuriuose nukenčia dviratininkai, įvyksta dėl to, kad jie nesilaiko kelių eismo taisyklių. A. Bacevičius teigimu, viena pagrindinių priežasčių – važiavimas šaligatviu. Dviratininkai turėtų važinėti dviračių takais ir važiuojamąja dalimi.

„Taip pat daug eismo įvykių būna, kai susiduria su pėsčiuoju. [...] Kita kategorija, kai į pėsčiųjų perėją dviratininkas įvažiuoja nuo šaligatvio. Tai yra labai staigus įvažiavimas į važiuojamąją dalį ir sudaro netikėtą kliūtį vairuotojui“, – vardina A. Bacevičius. Pasak jo, netikėta kliūtis automobilių vairuotojams sudaroma ir tais atvejais, kai dviratininkai įstrižai kerta sankryžas, ypač nedideles. Pastebima, kad jie taip pat elgiasi nesaugiai važiuodami tarp juostų.

Vilniaus Gedimino technikos universiteto Automobilių transporto katedros docentas Vigilijus Sadauskas įsitikinęs, kad dviratininkai nėra tokie „nekalti“, automobilių vairuotojų nuskriausti eismo dalyviai. Esą prieš keletą mėnesių atliktas tyrimas, kuomet keturiose Vilniaus vietose buvo 10 valandų stebima, ar dviratininkai paiso kelių eismo taisyklių, atskleidė, kad dviratininkai jų nesilaiko. „Tik du dviratininkai (o jų buvo keli šimtai) paisė visų kelių eismo taisyklių reikalavimų. Tai iš tiesų – skaičiai yra iškalbingi“, – sako V. Sadauskas.

A. Bacevičius pabrėžia, kad dviratis ir automobilis yra lygiavertės transporto priemonės – ir automobilių vairuotojams, ir dviratininkams yra numatyta atitinkama atsakomybė. „Kita vertus, dviratininkai nori dalyvauti [eisme] ir konkuruoti su kitomis transporto priemonėmis, bet reikia suprasti, kad jie turi sutarti su kitais eismo dalyviais, nereikia kažkaip kovoti gatvėje“, – mano VPK atstovas.

Tam pritaria ir V. Sadauskas, akcentuodamas, kad dviratininkai turėtų prisiminti pagrindines kelių eismo taisykles ir stengtis jų laikytis. Tačiau jis neslepia, kad sostinėje ir kituose Lietuvos miestuose dviratininkams sudarytos ne pačios geriausios sąlygos.

„Nedrįstu važiuoti tam tikromis Vilniaus gatvėmis, kur eismas yra intensyvus. Vilniaus mieste stengiuosi važinėti tik dviračių takais“, – prisipažįsta V. Sadauskas. Jis įsitikinęs – kol savivaldybių atstovai nesupras, jog dviratininkams turi būti sudarytos tinkamos sąlygos, jie veikiausiai ir toliau pažeidinės kelių eismo taisykles.

Dviratininkams V. Sadauskas pataria dėvėti šviesą atspindinčias liemenes, prisisegti atšvaitus, užsidėti šalmą ir stengtis važiuoti taip, kad netrukdytų pėstiesiems.

„Jeigu jūs, dviratininkai, sutarsite su pėsčiaisiais, jie jus tikrai palaikys nelygioje kovoje su vairuotojais, t.y. atkovojant tam tikras erdves ir įrengiant jiems tinkamus dviračių takus“, – į dviratininkus kreipiasi V. Sadauskas.