Saugių aikštelių, skirtų sunkiasvorių transporto priemonių stovėjimui, trūksta jau daug metų. Anot vežėjų, šiandien beveik nėra iš tikrųjų saugomų aikštelių. Pabandysime paanalizuoti, kur Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje įmanoma rasti „patikimas“ aikšteles.

Saugių aikštelių nėra

Vežėjai pasakoja, kad pinigai, sumokami už stovėjimą aikštelėse Europoje, praktiškai leidžiami vėjais: nė viena aikštelė ne prisiima atsakomybės už pavogtą ar sugadintą krovinį. Neretai atsitinka ir taip, kad draudimo bendrovės atsisako padengti nuostolius vagystės iš tokių aikštelių atveju.

Latvijos transporto įmonės „Anikss“ direktorius Igor Anufrijev sako, kad Latvijoje situacija dar blogesnė nei kur nors kitus. „Įrengtų aikštelių čia praktiškai nėra. Mūsų vairuotojai dažniausiai čia ir nesustoja. Mes apskaičiuojame laiką taip, kad kitas sustojimas būtų pasienyje. Vairuotojai patys pasirenka aikštelę. Jie dažnai važinėja po Europą ir žino, kur geriausia sustoti. Pradedant nuo Lenkijos teritorijos situacija tampa labiau civilizuota“, – pasakoja vežėjas.

Smulkių ir vidutinių vežėjų asociacijos atsakingasis sekretorius Sigitas Žilius, sako, kad saugių aikštelių, kurios atitiktų visus saugumo reikalavimus tiesiog nėra. „Mes sumokame ne tik už stovėjimą, bet ir už saugojimą. Tačiau draudimo bendrovės atvejus, kai automobilis apiplėšiamas mokomoje stovėjimo aikštelėje, kuri yra apšviesta ir aptverta tvora laiko dideliu neatsargumu. Teismų praktika šiuo klausimu taip pat nėra palanki vežėjui. Draudimo bendrovės tokius atvejus traktuoja kaip nedraudiminius įvykius ir atsisako apmokėti nuostolius. Norėtųsi, kad atsirastų tokios aikštelės, kurios priimtų atsakomybę už krovinį ir paliktą transporto priemonę. O tokių nėra. Mokame tiesiog už tai, kad stovime“, – paaiškina jis.

Estijos įmonės „Valmax Trans“ vadovas Maksim Uchabakin sako, kad paprastai pervežimai vyksta tais pačiais maršrutais ir vairuotojai žino, kokiose aikštelėse galima sustoti. Pašnekovas teigia, kad net tos aikštelės, kuriose jie sustoja, nėra saugios. „Daug kartų kroviniai buvo vagiami, kuras – nupilamas ir t.t. Aikštelė už nieko neatsako. Mums niekas niekada nėra kompensavęs nuostolių, kuriuos mes patyrėme. Nesvarbu, kad aikštelė buvo mokama ir saugoma, joje buvo įrengtos stebėjimo kameros“, – skundžiasi jis.

M. Uchabakin pasakoja, kad Estijoje yra mokamų aikštelių ir patys estai žino, kur jas surasti. Tačiau vairuotojams iš užsienio padėtis gali pasirodyti katastrofiška, nes šios aikštelės yra prie atokių kelio ruožų: „Prie pagrindinių kelių, kur paprastai važiuoja transportas, jokių aikštelių iš viso nėra. Galima prisiparkuoti tik degalinėse, daugiau niekur. Informacija dalinasi patys vežėjai. Neretai mūsų klausia, kur galima būtų palikti mašiną“.

Verslininkai įrengs aikšteles

Andris Lubans, Latvijos Susisiekimo ministerijos Automobilių transporto departamento direktorius, pasakoja, kad Latvijoje, kaip ir kitose, šalyse, jaučiamas aikštelių trūkumas. Nepaisant to, kad valstybė priėmė sprendimą nestatyti naujų aikštelių, planuojama skatinti verslą tokias aikšteles įrengti.

„Šiuo metu yra daug nemokamų aikštelių, tačiau jos neįrengtos iki galo, jose per mažai vietos. Manau, kad saugomas aikšteles turi įrengti patys verslininkai. Įstatymo pataisos jau parengtos. Planuojami pakeitimai leis valstybei nuomoti valstybinius kelius, o aikštelė yra neatskiriama kelio dalis. Verslininkas galėtų patys įkurti atitinkamą verslą ir gauti už tai pinigus“, – pasakoja pašnekovas.

Asociacijos „Latvijas Auto“ prezidentas Valdis Trezinis sako, jog patikimų stovėjimo aikštelių Latvijoje itin mažai. „Ši problema labai aktuali tarptautiniams vežėjams, kurie važiuoja per mūsų šalies teritoriją. Žinoma, pasienyje yra tokių aikštelių, tačiau šalies viduje jų nėra. Šiuo metu rekonstruojamas kelias Maskvos kryptimi, tačiau aikštelių įrengimas nenumatytas. Kreipiausi į Ministeriją, nes manau, kad tiesiant naujus kelius ir juos rekonstruojant, būtina numatyti ir parkavimo vietas. Atsakymas toks – keliams neužtenka pinigų. Todėl stovėjimo aikštelių įrengimu niekas rimtai neužsiima. Latvijoje yra daug didelių aikštelių prie automagistralių, tačiau jos tuštėja ir net užsidaro. Kol kas jos nepritaikytos sunkiasvoriam transportui“, – sako V. Trezinis.

„TRANSPark“

Siekdama padėti vairuotojams ieškoti saugių stovėjimų vietų ir tinkamai laikytis kitų taisyklių, reglamentuojančių darbo ir poilsio režimą, IRU kartu su Tarptautiniu transporto forumu (TTF) sukūrė sistemą „TRANSPark“.

Tai – internetu veikianti taikomoji programa, kuri nustato buvimo vietą ir pagal ją suranda saugias stovėjimo zonas krovininiams automobiliams daugiau nei 40 šalių.

Ne visi vežėjai girdėjo apie šią sistemą ir kai kurie iš jų abejoja, kad visos siūlomos aikštelės yra patikimos. Tačiau vežėjai vadina šią sistemą gera iniciatyva. Toks aikštelių tinklas, jų manymu, padės planuoti maršrutus ir laiką.

Internetinėje svetainėje www.iru.org/transpark visi norintys gali rasti aikšteles savo sunkiasvorėms transporto priemonėms. Lietuvoje tokių aikštelių yra ženkliai daugiau nei kitose Baltijos šalyse. Sistema rekomenduoja 72 aikšteles Lietuvoje, 10 – Latvijoje, ir tik 4 Estijoje.