Jei bent per atostogas užsimanysite „paragauti“ ekologiško gyvenimo būdo, teks nusivilti.

Lietuvoje yra vos viena kita kaimo turizmo sodyba, kuri galėtų bent iš dalies pretenduoti į ekologiškos statusą. Tokių sodybų sertifikavimo sistema ir kriterijai mūsų šalyje neįteisinti, tad magiškuoju žodeliu „ekologiška“ kol kas gali manipuliuoti kiekvienas. Kai kuriems sodybų šeimininkams atrodo, kad užtenka pastatyti namą iš natūralių medžiagų ar įsikurti toli nuo didmiesčių ir jie jau gali vilioti svečius neva ekologišku poilsiu.

Tačiau L. Žabaliūnas atkreipia dėmesį, kad sodybos pačios priskiria save šiam statusui. Niekas netikrina, ar tai atitinka tikrovę. Asociacija kol kas poilsiautojų skundų dėl to nėra sulaukusi. Jos tinklalapyje galime rasti informaciją apie 84 sodybas, deklaruojančias, jog jos draugiškos gamtai. Sveikatingumo sodybų yra 21. Iš viso asociacijai priklauso 379 kaimo turizmo sodybos.

„Manau, kad ekologiško kaimo turizmo paslaugos, jei pasiūla ir būtų didesnė, nebūtų labai populiarios. Viskas atsiremia į kainą. Šis produktas kainuotų brangiau, o mūsų žmonės nori naujovių, bet už tuos pačius pinigus. Kitų ES šalių gyventojai labiau linkę už ekologiškas paslaugas pakloti didesnę sumą“, - svarsto L. Žabaliūnas.

Jo teigimu, kol kas ES nėra įteisinti vieningi ekologiško kaimo turizmo kriterijai ir sertifikavimo sistema. Atskiros šalys turi tokios specializacijos kaimo turizmą, tačiau jam taikomi labai skirtingi reikalavimai. Iš mūsų regiono toliausiai šioje srityje yra pažengusi Lenkija.

Lenkijos ir Švedijos turizmo organizacijų iniciatyva planuojama pradėti projektą, kurio tikslas – parengti bendrus ekoturizmo vertinimo kriterijus ir sertifikavimo sistemą Baltijos jūros regiono šalims. Jie galėtų būti taikomi ir kaimo turizmui. Pirmasis partnerių susitikimas, kuriame dalyvavo ir Lietuvos atstovai, birželio 18 – 19d. vyko Rygoje.

Propaguoja tvarios gyvensenos principus

Viena iš ekologiškiausių sodybų Lietuvoje - „Ekovilis”, įsikūrusi netoli Vievio, bent jau sprendžiant pagal jos prisistatymą: „aplinką tausojanti, ekologiškos ir tvarios gyvensenos sodyba“. Joje visi namai rąstiniai, dengti nendriniais stogais, apdailai naudotos tik natūralios medžiagos, maistas ruošiamas iš ekologiškų produktų ir čia pat darže bei šiltnamyje užaugintų daržovių.

„Kai kuriuos produktus perkame ir parduotuvėje, taigi nesame visiškai ekologiški, - pripažįsta „Ekovilio“ vedėja Jūratė Lekienė. -Tačiau artimiausioje ateityje planuojame patys auginti ir vištų, ir avių, tad vietinio, ekologiško maisto siūlysime vis daugiau.

Jos teigimu, iš didelių miestų atvykstantys poilsiautojai, o ypač jų vaikai labai domisi daržu ir šiltnamiu. Tai, kad čia galima įsigyti vietinių daržovių, miestiečiams – didelis privalumas. Atsiranda ir tokių, kurie paprašo leisti paravėti, nes nori prisiminti vaikystę.

Sodyboje įrengtas geoterminis šildymas, veikia saulės elektrinė, vanduo tiekiamas iš vietinio gręžinio, rūšiuojamos visos atliekos, o bioskaidžios kompostuojamos specialiuose įrenginiuose. „Taip pat mes naudojame ekologiškas skalbimo ir valymo priemones patalynei skalbti, patalpoms, indams plauti“, - vardija J.Lekienė.

Šioje sodyboje poilsiautojai gali įgyti ir naudingų įgūdžių, pavyzdžiui, išmokti rūšiuoti atliekas, kai kurie net nustemba, kai yra paprašomi tai daryti, nes namuose, matyt, nerūšiuoja. Taip pat gali įsitikinti, kaip veikia geoterminis šildymas, saulės baterijos.

Trečius metus veikiantis „Ekovilis“ lankytojų trūkumu nesiskundžia. „Užimtumas auga, ypač šiais metais. Pavasarį, rudenį orientuojamės į konferencijas, renginius, o vasarą priimame poilsiautojus. Liepos mėnesį turėsime nemažai svečių iš Rusijos. Mūsų kainos vidutinės. Para vienam žmogui atsieina 105 litus“, - aiškina J.Lekienė.

Einančių šia kryptimi netrūksta

Iš dalies ekologiška galėtume laikyti ir Klaipėdos rajone, netoli Agluonėnų įsikūrusią kaimo turizmo sodybą „Gandrų dvaras“. Jos šeimininkės Zofijos Tikuišienės teigimu, ekologiška ji todėl, kad yra prie miško, vandens telkinių, arti nėra jokių taršos šaltinių, natūrali gamtinė aplinka. Kainos nesikandžioja – 40 litų parai vienam žmogui.

Čia tausojama gamta, stengiamasi išsaugoti natūralų kraštovaizdį, išsaugoti bioįvairovę. Sodinami ir auginami tik vietiniai augalai, pasakoja Z. Tikuišienė. „Gandrų dvare“ idealios sąlygos ilsėtis norintiems pasinaudoti natūraliomis sveikatingumo priemonėmis. Siūloma netgi gydytojo natūralisto konsultacija (ją suteikia šeimininkė, kuri yra medikė).

Taip pat poilsiautojai viliojami grožio ir sveikatinimo paslaugų kompleksu „SPA Eko Agros“ pirtyje-gydykloje. Pasak Z. Tikuišienės, visi šiam naudojami produktai ekologiški, išgauti savame ūkyje, turi sertifikavimo ženklus ar surinkti čia pat, miške, pievoje. Rengiamos sveikos mitybos, vaistažolių rinkimo stovyklėlės, propaguojamas ir vaistažolių turizmas.

Dėmesį ekologijai deklaruoja ir kaimo turizmo sodyba „Vila Ra“ (Molėtų rajonas). „Stengiamės būti ekologiški ir tuo užkrėsti kuo daugiau žmonių“, - sako sodybos šeimininkė Rita Šilanskienė. Namas statytas iš rąstų, vidinės sienos padengtos ekologiška japoniška danga, pagaminta iš popieriaus ir žolelių, kitos medžiagos taip pat natūralios, draugiškos gamtai.

Energija kaupiama saulės kolektoriais, ji vasarą šildo vandenį. Žiemą šildymui naudojamas tik biokuras. Patalpoms valyti naudojama ekologiška valymo sistema „Hyla“, ją alergologai rekomenduoja alergiškiems žmonėms. Taip pat naudojamos ekologiškos valymo priemonės, mikropluoštas.

Jei svečiai pageidauja, jiems kepama duona iš ekologiškų grūdų, gaminami sūriai iš vietinių produktų, kuriuos tiekia ekologinį ūkį turintys kaimynai, gaminama ekologiška mėsa (aviena, triušiena, bebriena), ežero žuvis. Svečiams siūloma pasimėgauti netgi ekologiška kava bei arbata. Nakvynė dviems žmonėms kainuoja apie 150 litų, jei svečių daugiau – papildomai po 50 litų žmogui.

Kaimo turizmo sodybos „Jonalaukis“ (Ignalinos raj.) darbuotoja įsitikinusi, kad ją galima priskirti prie ekologiškų vien dėl to, kad ji „toli nuo miesto“. Be to, visi namai iš rąstų, natūralių medžiagų, rūšiuojamos šiukšlės. „Mes einame ta kryptimi“, - tikina ji. Sodyba „Kemešys“ kaip privalumą nurodo, kad joje auga ekologiškas obelų sodas.

Vilija Čepulienė taip pat tikina, kad jos sodyba Labanoro girioje ekologiška, nes yra gražiame gamtos kampelyje, visi namai mediniai, iš natūralių medžiagų, o maistas ekologiškas. Maisto produktus ji ima iš kaimynų ūkininkų, tačiau ar jie tikrai sertifikuoti kaip ekologiški- nežinia. Namelio kaina 100 – 300 Lt.

Kaip ekologiška sodyba ramiam poilsiui internete pristatomame „Olandų kaimelyje“ (Molėtų raj.) namai pastatyti tik iš natūralių medžiagų, natūralios apdailos medžiagos, baldai. Be to, čia įrengtas geoterminis šildymas. Ekologiški produktai vietoje neauginami, bet juos gali atvežti iš aplinkinių ūkininkų. 12 vietų namelis savaitgaliui su dviem nakvynėmis kainuos apie 1,5 tūkst. lt.

Pagal darnaus vystymosi kriterijus

Ekologiškų elementų rasime ir Lietuvos saugomose teritorijose įsikūrusiose kaimo turizmo sodybose, kurioms suteiktas saugomos teritorijos produkto statusas, jos pažymėtos specialiu ženklu, paukščiuku. Vien tik Žemaitijos nacionaliniame parke jų yra 19. Visoje Lietuvoje jų skaičius siekia apie 25.

Šios sodybos atitinka darnaus vystymosi kriterijus: jose taupoma energija, didinamas pastatų energetinis efektyvumas, naudojami atsinaujinantys ištekliai, skatinamas aplinkai palankus žemės ūkis, atliekų mažinimas ir rūšiavimas (vengiama vienkartinių maisto pakuočių ir indų, organinės atliekos kompostuojamos), buityje naudojama mažiau pavojingų cheminių medžiagų.

Kai kurie darnaus vystymosi kriterijai sutampa su ekologiniais, pavyzdžiui, išteklių taupymas, atliekų mažinimas, energetinis efektyvumas ir kt., pastebi VŠĮ „Baltijos aplinkos forumas“ ekspertas Kęstutis Navickas, tačiau šios sodybos neatitinka ekologinio turizmo apibrėžimo. Tuo tarpu turinčių atskirų ekologinių komponentų sodybų, jo nuomone, Lietuvoje yra daugybė.

Šiuo metu nei viena mūsų kaimo turizmo sodyba nedalyvauja aplinkosauginėje „Žaliojo rakto“ programoje, skirtoje apgyvendinimo paslaugas teikiančioms įstaigoms, kurios savo veikloje vadovaujasi pagarbos aplinkai filosofija ir laikosi nustatytų aplinkosauginių reikalavimų. Kitose ES šalyse jų yra nemažai.

„Prieš kelerius metus 4 Lietuvos kaimo turizmo sodybos buvo gavusios „Žaliojo rakto“ diplomus, tačiau šiuo metu jie suteikti tik 5 viešbučiams. Viena iš priežasčių – gana griežti reikalavimai, juos įgyvendinti sodyboms sunkoka. Trūksta ir supratimo, kas yra tikrai ekologiška“, - aiškina programą koordinuojančio Lietuvos žaliųjų judėjimo atstovas Renaldas Rimavičius.

Dar viena priežastis – mūsų kaimo turizmas labiau orientuojasi į vietinę rinką, o aplinkosaugine filosofija labiau domisi, ji labiau rūpi užsieniečiams, jie linkę už tai daugiau mokėti, tad šia veikla užsiimantys verslininkai nelabai suinteresuoti dalyvauti programoje, svarsto pašnekovas.