Apie vežėjų interesų atstovavimą valdžios institucijose, kalbamės su Lietuvos nacionalinio verslo konfederacijos (LNVK) generaline direktore Nijolė Uinskiene. Pašnekovė pabrėžia, kad kovojant už geresnes sąlygas verslui, labai svarbu bendradarbiauti. Lietuvos nacionalinio verslo konfederacija, Lietuvos verslo darbdavių konfederacija (LVDK), asociacija „Linava“ ir kitos mažesnės asociacijos turėtų dirbti iš vien.

Kada pradėjote dirbti konfederacijoje?

Dvylika metų dalyvavau LVDK veikloje: buvau ekonomikos ir verslo plėtros komiteto pirmininkė ir prezidiumo narė. Puikiai žinojau su kokiomis problemomis tuo metu susidurdavo smulkus ir vidutinis verslas, nes pati dirbu versle. Tuo metu prie Suvalkijos verslo asociacijos pradėjo jungtis nauji partneriai. Kartu mes bandėm daryti tam tikrus pokyčius nebijodami iššūkių ir dalyvavome visuomeninėje veikloje platesniu mastu. Suvalkijos krašto verslininkų asociacija tapo Lietuvos nacionaline verslo konfederacija ir buvo priimta į Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybą (SVV).

Kokių tikslų siekiate?

Siekiame gerinti verslo aplinką. Aktyviai dalyvaujame tobulinant konkurencines sąlygas verslui, kad smulkus ir vidutinis verslas galėtų gyvuoti Lietuvoje. Mes atstovaujame smulkų ir vidutinį verslą, būdami SVV tarybos nariais. Mes oficialiai, sėkmingai ir tvarkingai galime spręsti daug problemų. Prieš pusantrų metų, prie mūsų prisijungė Smulkiųjų ir vidutinių vežėjų asociacija. Manau, kad asociacijos sukurtos tam, kad pavieniams vežėjams netektų vaikščioti po institucijas, ministerijas ar Seimą. Konfederacija bendraudama su nariais, identifikuoja problemas, kurios trukdo verslui dirbti ir stengiasi jas spręsti. Jas sprendžiame kartu su Smulkių ir vidutinių vežėjų komitetu, kuriam vadovauja ponas Sigitas Česnavičius. Jis yra Smulkių ir vidutinių vežėjų asociacijos įkūrėjas.

Kokias vežėjų problemas sprendžiate?

Yra nemažai problemų pasienyje. Lietuva yra tarp Europos ir trečiųjų šalių, tačiau iki šiol neatlikti darbai, kurie turėjo būti padaryti: nepastatytos tinkamos muitinės aikštelės, nesutvarkytas pravažiavimo eiliškumas. Dėl to mūsų vairuotojai ir vežėjai vargsta eilėse po kelias paras.

Vežėjų situacija yra sudėtinga. Kaip pavyzdį galima pateikti įstatymą, kuris reglamentuoja kontrabandos gabenimą per sieną. Vairuotojai panaudoja įmonės transporto priemonę vežti kontrabandai, o dėl to konfiskuojamas įmonės transportas.

Mes turime vykdyti Europos Sąjungos reikalavimus ir nutarimus, tačiau mūsų valstybė nėra tam pasiruošusi. Tam, kad tinkamai galėtume vykdyti tuos nutarimus, reikėjo iš anksto ruoštis, o valstybinės institucijos nepadarė tam tikrų namų darbų.

Atstovaudami vežėjų interesams ir matydami nemažai problemų, mes kreipėmės į Susisiekimo ministeriją, Muitinės departamentą ir kitas institucijas. Kartais mūsų klausia, kodėl tiek metų gerai buvo, o dabar jau blogai? Didelių problemų niekas nekėlė. Gal būt „Linava“ tiesiog nenorėjo prieštarauti ar aktyviai reikšti savo nuomonę Susisiekimo ministerijoje, Muitinės departamente ir kitose institucijose. Dėl nenoro pripažinti realios ekonominės situacijos ir įvertinti grėsmių ekonomikoje susidarė duobės ir problemos, kurias vis vien reikės spręsti. Manau , kad šiuo metu identifikuotos problemos jau senai turėjo būti keliamos ir sprendžiamos.

Konfederacijoje yra ir „Linavos“ narių?

„Linava“ užsiima TIR knygelių platinimu, o jos narėmis dažniausiai yra tos įmonės, kurioms reikalingos TIR knygelės. Tačiau šiuo metu kaip tik keičiasi ir supratimas apie TIR, o vežėjai supranta, kad galima dirbti ir su kitomis garantijomis. Šitie dalykai yra koreguojami.

Ar LNVK bendradarbiauja su Linava?

Bandžiau kontaktuoti su „Linava“, o jie manyje pamatė kažkokį konkurentą. Aš niekada nenorėjau nieko kritikuoti. Paprasčiausiai matau problemas, žinau kas trukdo ir kas galėtų padėti vežėjų verslui. Nuo pat pradžių susidūrėme su problemomis dėl licencijavimo taisyklių tvarkos. Nurodėme ko nepadarė valstybės institucijos arba kitaip sakant, ką jie padarė ne taip. Matėme, kad kai kurios nuostatos buvo suformuluotos netiksliai, jos neatitiko direktyvų reikalavimų. Kartu mes turėjome įrodyti, kad valstybinės institucijos nevisai sąžiningai atliko savo pareigą. Pusantrų metų su tuo kovojome. Galų gale privertėme tas taisykles pakeisti. O dėl „Linavos“ … Kodėl jie supyko? Todėl, kad jų nuostatos ir pozicijos sutapo su Susisiekimo ministerijos pozicija. Jie mano, kad tik jų asociacija turi atstovauti vežėjams. Bet „Linavos“ narių yra tik tūkstantis. Patys „Linavos“ nariai jau į mus kreipėsi. Galbūt reikėtų susimąstyti, kodėl kreipėsi? Tai gal iš tikrųjų yra problemų? Dar kartą noriu pabrėžti, kad geriausia bendrų sprendimų ieškoti kartu. Reikia susirinkti ir aptari kas yra negerai.

Mes bendradarbiaujame ir su „Lineka“ bei ekspeditoriais nepriklausančiais šiai asociacijai. Manome, kad šiame versle turėtų būti daugiau atsakomybės, nes dabar ekspedijavimu gali užsiimti bet kas. Nuo tų netikrų ekspeditorių gali nukentėti vežėjai. Reikia spręsti šį klausimą. Buvome susitikę su ,,Linekos“ vadovais ir sutarėme dirbti kartu. ,,Lineka,, taip pat priklauso SVV tarybai.

Kokių savybių reikia žmogui, užimančiam jūsų pareigas?

Reikia turėti supratimą, išsilavinimą ir praktiką. Aš tikrai labai daug žinau ir žinau, kur pažiūrėti, jeigu ko nors nesuprantu. Žinau kur paklausti, kur eiti ir į ką kreiptis, kad tikslas būtų pasiektas kuo greičiau. Manau, kad atstovaujant tam tikros verslo grupės interesams, neturėtų nukentėti ir valstybė.

Aš noriu gyventi valstybėje, kuri yra laisva demokratiškai ir, kad įstatymai ir atsakomybė galiotų visiems. Jeigu valstybės tarnautojas prižiūri verslą, tai jis turi prižiūrėti tą verslą tinkamai, o už nuveiktus darbus atsakyti. Labai noriu, kad tie įstatymai, kurie nėra labai aiškus, būtų aiškūs visiems ir neinterpretuojami. Įstatymus kepame kaip blynus, darome pataisas ir vėliau patys nebesusigaudome. Įstatymo pataisos ir jų projektai turėtų būti pateikiami labai argumentuotai ir apgalvotai, kad priimtą įstatymą nereikėtų keisti po savaitės.

Koks pagrindinis sunkumas bendraujant su valstybės institucijomis?

Nėra atsakomybės už padarytas žalas. Dabar yra taip, kad valstybės tarnautojas priėmęs neteisingą sprendimą, turėjusį neigiamą įtaką šalies ekonomikai už tai realiai neatsako. Reikėtų, kad institucijos mobilizuotų savo padalinius priimdami tam tikrus sprendimus. Svarbu kylančias problemas spręsti čia ir dabar, o ne ieškoti sprendimų teismuose ir ginčų komisijose. Tiesiog atsisėsti ir kartu aptarti problemas bei rasti sprendimo būdus.

Institucija su institucija nesusikalba. Pavyzdžiui dabar labai aktuali problema, susijusi su transporto priemonėmis, kurios įgyjamos užsienyje. Jos atvežamos į Lietuvą, o toliau seka registracija. Registracija vyksta per „Regitrą“, kurį priklauso Vidaus reikalų ministerijai, toliau – Techninių apžiūrų centras, kuris kaip uždaroji akcinė bendrovė priklauso Susisiekimo ministerijai.

Šios institucijos visiškai „nekontaktuoja“. Užsienyje pirktų panaudotų automobilių techninių pasų duomenys Lietuvoje kažkodėl anuliuojami. Automobiliai siunčiami į institucijas: ten pasverkite, ten pamatuokite, ten nustatykite. Bet juk automobilis jau turėjo techninius dokumentus iš kurių galima duomenis perkelti. Turiu Vidaus reikalų ministro pavaduotojo raštą, kuriame nurodyta, kad duomenis turi būti perkelti. O niekas iki šios dienos neperkelia. Tai verslui kainuoja verslui papildomai 300-400 litų. Čia yra kažkieno biznis, gerai išlaikomas ir globojamas.

Valstybės tarnyboje lengviausia yra sėdėti. O jeigu ką nors pajudini – tampi priešu. Kaip ir mano atveju.