Šios vasaros sekmadieniais nuo pajūrio Kauno ir Vilniaus link pagrindine Lietuvos automagistrale A1 traukiantys vairuotojai prakeikė kelio remonto darbus ir juos vykdančius specialistus. Šie teisinasi, kad kitaip dirbti neįmanoma, ir kaltina pačius vairuotojus, didinančius kančias kelyje.

Naujovės pasiteisino iš dalies

Dėl labiausiai eismą stabdančių trijų remonto ruožų tarp Klaipėdos ir Kryžkalnio daugiausiai piktų žodžių sulaukiantys magistralę prižiūrinčios valstybinės įmonės "Automagistralė" darbuotojai ir policija prieš praėjusį savaitgalį ėmėsi naujų priemonių: vienoje remonto atkarpoje nuo Klaipėdos važiuojantiems automobiliams rado papildomą eismo juostą, o kitoje pastatė patrulių ekipažus, nes vietos dar vienai eismo juostai nepakako.

"Automagistralės" direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Rinkevičius teigė, kad atsiradusi galimybė paplatinti važiuojamąją dalį visiškai pasiteisino ir rezultatas –  teigiamas, o policininkų prižiūrimoje atkarpoje eismas nevyko visiškai sklandžiai. Tai patvirtino ir Klaipėdos vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro viršininko pavaduotojas Mindaugas Džermeika.

"Gudresni vairuotojai kirto ištisines horizontaliojo ženklinimo linijas, stengdamiesi mašinų koloną apvažiuoti iš dešinės. Todėl spūstys tik didėjo", – pasakojo pareigūnas.

Policininkų pastangų visiškai sukontroliuoti eismą neužteko, todėl imtasi ne tik reguliuoti, bet ir griežtų priemonių: kol vieni pareigūnai reguliavo eismą, toliau atsistoję kolegos baudė pažeidėjus.

Neeilinės darbų apimtys

"Automagistralė" daugiausiai pylos gauna už tai, kad tokio dydžio kelio remonto darbai atliekami vasarą, kai jūrą su dviem didžiausiais Lietuvos miestais jungiančio kelio apkrovimas būna pats didžiausias. M.Rinkevičius pripažino, kad kelininkai rankoves galėjo pasiraitoti šiek tiek anksčiau, bet priminė, kad praėjęs pavasaris buvo pernelyg atšiaurus.

"Kovą gal ir buvo galima dirbti kažkokius pasiruošimo darbus, bet žiemos sąlygos užsitęsė iki balandžio, todėl anksčiau pradėti asfaltuoti nebuvo įmanoma", – teigė M.Rinkevičius.

Šiemet darbus skubina ir išskirtinai didelis jiems skirtas finansavimo portfelis – apie 92 mln. litų. Per pastaruosius kelerius metus suremontuota vos keletas vis dūlančio kelio kilometrų. O vien trys labiausiai vairuotojų šiemet prakeiktos atkarpos sudaro dvi dešimtis kilometrų.

"Žmonėms kažkodėl atrodo, kad autostrada kasmet labai daug remontuojama, tačiau iš esmės taip nėra. Remontuoti kelią labai reikia, todėl džiaugiamės, kad šiemet pavyko gauti daugiau lėšų", – kalbėjo M.Rinkevičius.

Išeitis – kitas kelias

M.Rinkevičius teigė, kad jokių aplinkkelių numatyti neįmanoma, nes nė vienas iš šalia magistralės esančių kelių nesugebės praryti tokio didelio automobilių kiekio. Jei daugiau vairuotojų būtų sąmoningesni, srautai pasiskirstytų tolygiau. Pavyzdžiui, nuo pajūrio į Kauną būtų galima važiuoti vaizdinga panemune. Į Vilnių – per Šiaulius ir Panevėžį. Kažin ar tokia kelionė užtruktų ilgiau nei kankinantis tūnojimas aklinose spūstyse automagistralėje. Juolab kad, važiuojant iš Palangos į Vilnių per Šiaulius, kelias ilgesnis vos 20 km.

Nepažįstamais, tačiau greičiau kelionės tikslą leidžiančiais pasiekti keliais važiuoti vis paprasčiau, nes vairuotojai dažniau naudojasi navigacijos priemonėmis. Informacija apie kasdienes eismo sąlygas nesunkiai pasiekiama Lietuvos automobilių kelių direkcijos svetainėje eismoinfo.lt.

M.Džermeika priminė, kad spūstys yra normalus reiškinys visame pasaulyje, o jo išvengti galima lengvai – nuo pajūrio pajudėti keliomis valandomis anksčiau, nei tai daro daugelis poilsiautojų.

"Juk į kurortinį miestą automobiliai važiuoja visą savaitę, o po to visi per vieną popietę nori išvažiuoti", – atkreipė dėmesį M.Džermeika.

Grūstis didina savanaudžiai

"Spūstys būtų kur kas mažesnės, jei lietuviai galėtų pasigirti geresne vairuotojų kultūra. Kiekvienoje grūstyje pastebėsite principą: kas didesnis, tas pirmesnis", – apgailestavo M.Rinkevičius.
Dėl spūsčių labiausiai kenčia sąžiningi vairuotojai. Į Kelių eismo taisykles spjaunantys, kelkraščiu važiuojantys eismo dalyviai patys iš spūsčių išlenda greičiau, tačiau savanaudiškas jų vairavimas grūstis dar labiau padidina.

Be to, dažnas save pavyzdingu laikantis vairuotojas nė nežino, kad, vykstant kelio darbams ar kelyje atsiradus kitokiai kliūčiai, laisvąja eismo juosta važiuojantys vairuotojai privalo užleisti vieną automobilį, atsidūrusį priešais kliūtį.

Tokių spūsčių nebebus

"Eismo judėjimo problemų buvo, tačiau mašinų grūstis judėjo, automobilių srautas nebuvo sustojęs", – po praėjusį sekmadienį pritaikytų naujų spūsčių mažinimo priemonių džiaugėsi M.Džermeika.

Naujas priemones ketinama taikyti kiekvieną sekmadienį, tačiau jų poreikis nebėra toks didelis, koks buvo jaučiamas anksčiau, nes vasaros laikas ir prognozuojamas oras nebėra toks, kad prie Baltijos sutrauktų dideles mases poilsiautojų. Be to, vienas daugiausiai vairuotojų aistrų kėlusių remonto ruožų ties Kryžkalniu šią savaitę jau bus baigtas tvarkyti, tad sekmadienį automobiliai juo galės skuosti be kli