Pirmadienį, lapkričio 14 dieną, rašytoja Jurga Ivanauskaitė būtų šventusi 50-tąjį jubiliejų. Šią savaitę įvairiais renginiais nuspręsta paminėti menininkės jubiliejų.
Antradienį Vilniaus dailės akademijoje atidaryta J.Ivanauskaitės darbų paroda. Salėje „Titanikas“ paruošta paroda retrospektyviai atspindi J.Ivanauskaitės gyvenimo keliones ir kūrybą. Be parodos „Jurga Ivanauskaitė (1961-2007) Sankryžos“ taip pat pristatyta jos nauja tekstų knyga „Angelo rūbas“.
Naujoji knyga parengta pagal rašytojos instaliaciją, kuri buvo eksponuojama parodoje „Angeliariumas“. Knygoje išspausdintos ant angelo apdaro surašytos autorės kurtos maldos.
Vilniaus dailės akademijoje vykusiame parodos atidaryme ir knygos pristatyme taip pat apdovanoti moksleiviai, kurie kūrė plakatus bei eses J.Ivanauskaitės jubiliejui.
Parodos kuratorė Ramutė Rachlevičiūtė teigė, kad tai pirmoji retrospektyvinė J.Ivanauskaitės darbų paroda. „Čia eksponuojami jos darbai nuo pačių anksčiausių iki paskutiniųjų dienų kūrinių. Mes matome, kaip Jurga augo, keitėsi, brendo. Man patys įdomiausi jos kūriniai – piešiniai sau ir artimiesiems, kurie buvo niekada dar nerodyti“, - kalbėjo parodos kuratorė.
Pasak R.Rachlevičiūtės, J.Ivanauskaitės iškabintuose plakatuose galima išvysti pačią autorę. „Jos darbuose matyti privatus žvilgsnis ir mergiškas tipažas, pagal kurį galime atpažinti Jurgą. Juk ir knygų iliustracijose matome jos atvaizdą. Ji buvo sau pati įdomi: save tyrinėjo, vaizdavo“, - parodą bandė apibūdinti jos kuratorė.
Parodos sienas nukabinti menininkės darbai buvo surinkti iš J.Ivanauskaitės asmeninio archyvo ir pasiskolinti iš Vilniaus dailės akademijos archyvo.
Savo vizitu J.Ivanauskaitės retrospektyvinės parodos atidarymą pagerbė ir Valdas Adamkus. „Kiekvienoje tautoje yra asmenybių, kurios taip prigija žmonių atmintyje ir viešame gyvenime, kad apie jas kalbant užtenka pasakyti vien tik vardą. Taip yra ir su Jurga Ivanauskaitę. Ji jau seniai visai Lietuvai yra tik Jurga – neoficiali, artima, šilta ir žmogiška“, - rašytoją ir dailininkę apibūdino V.Adamkus.
J.Ivanauskaitės kūrinių apžiūrėti atvyko ir režisierius Algimantas Puipa, kuriam teko bendradarbiauti su rašytoja kuriant filmą „Nuodemės užkalbėjimas“ pagal J.Ivanauskaitės knygą. „Mes tiesiog fantazavome kartu. Buvo nuostabu žiūrėti, kaip ji negaili savo romano, sugeba pati transformuoti tai, kas jau parašyta. Kitam rašytojui gal tai atrodytų šventvagystė, bet ji leido savo kūrinį paversti kita materija“, - prisiminimais dalijosi kino kūrėjas.
Režisierius teigė, kad mintis kurti antrą filmą „Miegančių drugelių tvirtovė“ pagal J.Ivanauskaitės kūrybą jam kilo perskaičius daug moterų rašytojų darbų. „Nusprendžiau sugrįžti prie Jurgos. Manau, kad antru filmu sugebėjau užbaigti Jurgos gyvenimo viziją bent taip, kai suprantu aš“, - atviravo A.Puipa.
Kunigas Julius Sasnauskas, kuriam buvo patikėti parašyti įžangą naujajai J.Ivanauskaitės knygai, kalbėjo: „Tai labai graži, brangi ir baugi knyga. Paėmus į rankas net pradeda drebėti rankos. Kažin, ar yra dar nors vienas lietuvių rašytojas, kuris būtų išleidęs maldaknygę“. Kunigas priminė, kaip J.Ivanauskaitė ilgai ieškojo būties prasmės ir savęs. „Nuo vaikystės ją lydėjo begalinis troškimas tikėti bei jį atrasti. Ši knygelė yra vainikavimas to, ko ji visą gyvenimą troško“, - kalbėjo J.Sasnauskas. Jo nuomone, ypač svarbus autorės maldose išreikštas kreipimasis į angelą, o ne į Dievą. Angelas – tai tarpininkas tarp žemės ir Dievos, į kurį galima kreiptis bijant visagalio didybės.
Vilniaus dailės akademijoje paroda veiks tris savaites, iki gruodžio 6 d.
Naujausi komentarai