Nidoje, ant Urbo kalno, įvyko antrasis tarptautinis Žemės meno festivalis, kurį surengė Neringos miesto savivaldybė ir Kauno paslaugų verslo darbuotojų profesinio rengimo centras. Pagrindinė festivalio dalyvių užduotis – sukurti unikalias skulptūras, meno instaliacijas miške, kurios visapusiškai derėtų prie aplinkos, o kūrybos procese nebūtų naudojama jokių negamtinės kilmės detalių – vielų, klijų, smeigtukų ir pan.

Pasak vieno festivalio organizatorių Aivaro Anužio, idėja rengti tokį festivalį kilo po viešnagės Kanadoje, kur Žemės meno festivaliai jau seniai populiarūs. Pirmasis Žemės meno festivalis Lietuvoje įvyko prieš dvejus metus Palangos Botanikos sode, o dabar juo galėjo džiaugtis Nidos svečiai ir gyventojai.

Nidos festivalyje „Nidai 50“ dalyvavo 9 kūrėjų grupės iš Latvijos, Ispanijos, Kanados, Lietuvos ir Lenkijos. Aivaro Anužio teigimu, kūrėjas privalėjo sukurti tokį kūrinį, kuris susilietų su gamta ir išryškintų tai vietovei būdingą aplinkos grožį.

– Kokios dar sąlygos buvo keliamos Žemės meno festivalio kūrėjams?

Aivaras Anužis: Viena labai svarbi sąlyga buvo tokia, kad sukurti darbai nebūtų tik vienadieniai. Neringos savivaldybės vadovai labai norėjo, kad šiuos kūrinius pamatytų kuo daugiau žmonių, ypač jaunimo, todėl jie turi išsilaikyti 3 – 4 mėnesius. Dabar iki spalio 1 dienos mes turime visą teritoriją, kurioje iki šiol buvo šie kūriniai, visiškai  sutvarkyti ir išvalyti. Unikalus Nidos pušynas ant Urbo kalno turi būti tvarkingas ir švarus.

– Mes įpratę matyti visai kitokį meną, t.y. sunkias akmenines, metalines, medines ir net plastikines skulptūras, kurios ne visada tinka vienam ar kitam gamtos kampeliui. O čia visai naujas požiūris į kūrimo procesą bei medžiagas, kurios gali papuošti gamtą tiesiog įsiliejant į jos visumą?

- Tai – žemės menas, tai susiję su gamtos tausojimu, žmogaus ryšiu su gamta, su darna. Tos medžiagos, kurios buvo naudojamos kūriniams, buvo natūralios, paimtos iš pačios gamtos jos neardant. Tuo bandyta atskleisti ir parodyti, kad gamtos grožiui reikia kuo mažesnio žmogaus įsikišimo.

– Kaip visa tai vertino žiūrovai ir festivalio lankytojai?

- Poilsiautojai, svečiai buvo labai sužavėti. Daugeliui tai buvo neįprasta, ir jie mielai bendravo su menininkais. Ne vienam kildavo klausimas, kodėl taip daroma ir ką norėta tuo pasakyti. Pasak Aivaro Anužio, atsiliepimai apie festivalį yra labai geri, šilti. Kuršių nerijos vadovams šis festivalis taip pat labai patiko, jie dėkojo už šią idėją ir pažadėjo, jog ieškos būdų, kaip panašaus pobūdžio renginius organizuoti artimiausioje ateityje.

– Galbūt tai ketinama daryti ir kitose Lietuvos vietose?

- Jau yra Trakų savivaldybės vadovų žodinis užsakymas surengti Žemės meno festivalį Trakuose, nes tokiai kūrybai labai svarbi vieta. Ji turi būti patraukli ne tik menininkams, bet ypač  lankytojams, kadangi žemės meno festivalių idėja – pažvelgti į gamtą kitaip, nieko joje nekeisti, nedarkyti įvairiausiomis nenatūraliomis medžiagomis, tik derintis prie jos ir pastebėti visa, kas gražu. Ir kai visa tai pastebėsime, pajusime didelę atsakomybę ir saugosime ją. Jeigu Trakų savivaldybės vadovai rimtai pageidaus, mes surengsime festivalį.