2012-09-15 02:59:59
Man futbolas primena nubrozdintus kelius, degančius delnus, kartais smėlį akyse. Pirmą kartą tikrą futbolo kamuolį teko čiupinėti, kai kiemo draugai pakvietė į aikštyną. Jei jį taip galima buvo pavadinti. Tai buvo asfaltuota aikštelė, kurioje duobių buvo kur kas daugiau nei aikštelėje lakstančių vaikų. Kas dvidešimt minučių tekdavo atsisveikinti su draugu, kuris nusibalnojęs alkūnes ir kelius žliumbdamas lėkdavo namo.
Ant vejos gainioti kamuolį pirmą kartą pasisekė, kai buvau paauglys – tada su kiemo draugu pralindome pro skylę tvoroje į dabartinį Lietuvos