Vienas darbuotojas daugelį metų kasryt keliaudavo iš savo namų į darbovietę ir paaukodavo vis tam pačiam toje pačioje vietoje stovinčiam elgetai po penkiasdešimt centų. Tačiau taip atsitiko, kad minėtam darbuotojui teko pradėti išlaikyti savo senatvės sulaukusius tėvus ir vieną rytą jis minėtajam elgetai į kepurę teįmetė dvidešimt centų. Pala pala, - tarė elgeta, gal jūs suklydote? Ne, - atsakė žmogus, - tiesiog mano materialinė padėtis pasikeitė, turiu rūpintis savo tėvais, o dar ir savo artėjančia senatve. O kuo čia aš dėtas!- pasipiktin