„Šiuolaikinės Lietuvos politikus valdo absurdas“, - mano režisierius A.Areima, pastatęs pjesę apie vieną didžiausių visų laikų politikų – Julijų Cezarį.
Ant OKT teatro studijos sienos – intriguojantis šūkis „Heil … Cezar”. Tai – tik viena detalė iš naujojo režisieriaus Artūro Areimos spektaklio “Julijus Cezaris”. Šia pjese teatras pradeda naująjį sezoną.
„Julijus Cezaris” – viena pirmųjų W.Shakespeare’o pjesių, pastatytų Londono “Globe” teatre. Pasakojimas apie sąmokslą prieš Romos diktatorių Julijų Cezarį bei jo nužudymą paremtas tikrais senovės Romos įvykiais.
A.Areima nepabūgo imtis iššūkio - pirmą kartą Lietuvos scenoje pastatyti šią W.Shakespeare’o pjesę. Apie šį žingsnį ir kelią juo žengiant – “Vilniaus dienos” žurnalistės pokalbis su režisieriumi.
- Drama „Julijus Cezaris” Lietuvoje nė karto nebuvo pastatyta. Kaip manote, kodėl ši pjesė taip retai statoma?
- Gal dėl to, kad ji – sudėtingos struktūros.
- Koks buvo stimulas pasirinkti būtent šią pjesę?
- Buvau perskaitęs postmodernisto Vladimiro Sorokino romaną “Opričniko diena”. Naujųjų rusų pseudo gyvenimas man siejosi su pjese “Julijus Cezaris”. O ir viena, ir kita siejosi su tuo, kas vyksta šiandien Lietuvoje. Koks šiandien Lietuvos gyvenimas – politinis, ekonominis, kultūrinis? Kaip žmonės elgiasi, ką jie daro, ko jie nori? Kokie santykiai tarp žmonių?
- Ir visa tai radote W.Shakespeare’o pjesėje?
- Taip. Ir V.Sorokino romane. Pjesė man patinka, labai gerai parašyta. Atrodo, kad visiškai niekas nepasikeitė nuo to laiko – mes grįžome į tą patį. Prieš 400 metų parašytoje pjesėje vaizduojama Romos imperijos suirutė I a. pr. Kr. Tai, kas anuomet vyko senovės Romos politikoje, Senate, kodėl į Cezarį buvo pasikėsinta, panašu į tai, kas dabar vyksta mūsų politikoje.
- Kaip ruošėtės šiam spektakliui?
- Pirmiausia studijavau pjesę, skaičiau istoriją, kitokios papildomos literatūros. Man įstrigo į atmintį tai, jog Cezaris, žinodamas, kad jį norima nužudyti, atsisakė savo apsaugos. Patys sąmokslininkai sutriko – kuris smogs pirmas. Pirmasis kirto Kaska – kardas atšoko, pats susižeidė. Paskui Cezarį pradėjo kardais kapoti kiti – 40 žmonių, ir jie tarpusavyje susibadė. Tai – absurdas.
Toks absurdas, man atrodo, valdo šiandienės Lietuvos politikus: vienas ne tokį žodį pasako, kitas atsistoja ir pradeda aiškintis dėl to vieno žodžio, trečias Seimo posėdyje miega, ketvirtas vėluoja, nes jam neįdomu. Ir Romos imperijoje taip buvo. Nužudo Cezarį, o kas toliau? Ar turi idėjų, kaip valdys valstybę? Taip ir čia: mes ateisim į valdžią ir viską sutvarkysim. Bet po rinkimų prasideda naujas konfliktas.
Konfliktas ir ten: vienoje barikadoje susipyksta Kasijus su Brutu, kitoje – Oktavijus su Antonijumi. Šis mėgsta lėbauti iki nakties - pjesėje nupieštas labai vaizdingas Antonijaus paveikslas.
- Kiek aktorių vaidina spektaklyje? Kaip toks maištingas sektaklis atrodys OKT teatro studijoje, kur nėra scenos ir labai maža erdvė?
- Spektaklyje vaidina šeši aktoriai. Vyrai. Spektaklį rengiau būtent tokiai erdvei – tai kaip Seimo salė. Stalai, kėdės, lempos, plazminiai televizoriai. Vyksta pokalbiai tarpusavyje, vienas išeina, kitas grįžta – bręsta sąmokslas. Ir Cezaris nužudomas čia – Seimo salėje. Žirklėmis. Viskas – pseudo. W.Shakespeare’o pjesė ne tragedija - tai pseudo drama.
-Ir kas toks bus Cezaris?
-Vargšas. Jis bando dar kovoti, dar vis būti. Panašu į Hitlerį – jau žlugo trečiasis reichas, o Hitleris vis dar kartojo: „Aš valdau”.
Cezarį vaidina Tomas Stirna. Visi spektaklio aktoriai – mano kursiokai. Drauge dirbame nuo pirmųjų mano spektaklių.
Naujausi komentarai