„Maisto bankas“ Vilniuje pradėjo dalinti maisto paketus varguoliams: eilėse prie kruopų, miltų ir makaronų – jau ne tik alkoholiu prasmirdę „bomžai“, bet ir jaunos, tvarkingos šeimos, inteligentai.

Paramos maistu gali tikėtis mažesnes nei 525 litų pajamas vienam gyventojui gaunančios šeimos ar asmenys. Jie turi teisę kreiptis į socialinės paramos centrą ir tikėtis, kad kas porą mėnesių namo parsineš pilnus maišus maistui gaminti reikalingų produktų.

Portalo diena.lt žurnalistai trečiadienį apsilankė Socialinės paramos centre, kuriame maisto daviniai po 8 kg žmogui keliauja Naujamiesčio ir Panerių gyventojams.

Pravėrus paramos centro duris nosį užgula maišytas stipriųjų gėrimų ir neplautų drabužių kvapas. Eilutėje rikiuojasi maisto laukiantys vilniečiai. Kiekvieno rankose – prekybos centrų plastikiniai maišeliai.

Kai kurių lūkuriuotojų drabužiai atskleidžia jų varganą finansinę padėti, tačiau tarp laukiančiųjų – ir keletas tvarkingais rūbais apsitaisiusių vilniečių.

Išvydę žurnalistus ir fotoaparatą žmonės suka akis į šalį. Vienas prakalbintas tik sumurma, kad maisto ilgam neužtenka. Kitas rankose laiko laikraštį. „Griebiu kruopas ir einu skaityti, kaip mūsų ekonomika auga“, - bando juokauti.

Eilės driekiasi lauke

Socialinės paramos centre maistą dalinanti savanorė Rima pasakoja, kad anksti iš ryto žmonių eilės būna išsidriekusios net lauke. „Pradedame dirbti nuo devynių valandų ryto, nors oficialiai turėtume pradėti nuo pusės vienuolikos. Kai kurie gyventojai jau žino, kad pradedame maistą dalinti anksčiau, todėl ateina iš pat ryto, kad netektų stovėti ilgose eilėse. Bet jos vis tiek susidaro“, - kalbėjo sparčiai miltus ir kruopas į plastikinius maišelius kraunanti savanorė.

Ji pasakojo, kad kartais tenka darbuotis be mažiausios pertraukėlės. „Vakar dirbau Žirmūnuose. Eilė buvo nusidriekusi nuo pastato per visą aikštelę. Kvietėme pagalbą. Labai šaunu, kai padėti atvyksta vyrai, nes čia reikia jėgos“, - džiaugėsi savanorė.

Moteris pasakojo, kad dauguma maisto laukiančių vilniečių mandagūs, tačiau atsiranda ir tokių, kurie bando pralįsti be eilės ar aprėkia kitus be eilės lendančius: „Dauguma patenkinti tuo, ką gauna, tačiau būna ir tokių, kurie piktinasi, neva ne viskas įdėta į jų maišelius“.

Pasitaiko, kad maisto davinio atvyksta ir išsipustę žmonės, kiti net automobiliu atvažiuoja ir be jokių skrupulų kraunasi maistą.

„Tačiau būna ir tokių, kuriems nėra jauku iš pagalbos centro neštis maistą. Labai gerai atsimenu atvejus, kai maistą dalijome stoties rajone. Ten daugybė žmonių geriančių ir padoriam žmogui tarp tokių laukti eilėje gėda. Imdama maišelius nuolat jausdavau negerą kvapą, bet kai į rankas patekdavo kvepiantis maišelis, kilstelėdavau galvą pažiūrėti, kas atėjo“, - pasakojo Rima.

Žmonės aukoja nedaug

Socialinės paramos centro duomenimis, šiais metais Vilniuje nemokamo maisto gauna daugiau nei 29 tūkst. gyventojų. Daugiausia pagalbos maistu skirta Naujininkų, Naujosios Vilnios ir Karoliniškių seniūnijų gyventojams.

„Maisto banko“ direktorė Deimantė Žebrauskaitė pasakojo, kad kiekvienas gyventojas, kuriam skirtas nemokamas maistas, kas porą mėnesių gauna apie 8 kg produktų rinkinį, kuriame yra apie 10 skirtingų maisto prekių (miltų, kruopų, dribsnių, kondensuoto pieno).

Pasak maisto labdara užsiimančios įstaigos vadovės, vargingai gyvenančių žmonių skaičius ėmė sparčiai didėti 2008-2009 metais. „Tuo laikotarpiu žmonių skaičius išaugo trigubai. Pernai ir šiais metais pagerėjimo nejaučiame, bet skaičius bent jau tiek daug nebeauga“, - pasakojo D.Žebrauskaitė.

Paklausta apie lietuvių geranoriškumą aukoti maistą vargstantiems, „Maisto banko“ vadovė teigė, kad žmonių paaukotas maistas sudaro tik apie 10 proc. viso išdalinamo maisto. „Pastebėjome, kad maistą aukoja vis daugiau žmonių, tačiau tendencija yra ta, kad jie aukoja vis mažiau, todėl bendras surenkamo maisto kiekis beveik nekinta“, - kalbėjo D.Žebrauskaitė.