Gyveni daugiabutyje, turi taikstytis su bendra infrastruktūra. Kiemas dažnai tampa mūšio lauku, kur susikerta skirtingi gyventojų interesai. Kaimynai problemas sprendžia, kaip išmano.

Žaliosios vejos daugėja

Vadinamųjų miegamųjų kvartalų gyventojai po truputį suvokia, kad norint gyventi malonioje aplinkoje, reikia patiems tuo pasirūpinti. Laikai, kai atvažiavęs miesto traktorius nušienauja pievą, iš valdiško atlyginimo gyvenanti valytoja šluoja kiemą, į smėlio dėžes kas vasarą privežama smėlio, jau praeityje.

Tie, kurie vis dar tikisi sulaukti anų laikų, mieliau taikstosi su piktžolėmis iki juosmens, nei paima į rankas dalgį ar grėblį. Tačiau vis daugiau kauniečių, pavydžiai žvelgdami į individualių namų žaliąsias oazes, sukrunta ir nori parodyti, kad ir daugiabučio namo prieigos gali atrodyti ne ką prasčiau. Daugelio daugiabučių gyventojai stengiasi prižiūrėti bent žaliuojančius žemės plotus.

Vienur šienavimo misiją prisiima kuris nors gyventojų, gaunantis už kiemo priežiūrą nedidelį, suneštinį atlygį. Kiti samdo darbininką. Vis dažniau prie daugiabučių laiptinių galima pamatyti besistiebiančius dekoratyvinius ir žydinčius augalus. Išmoningiau išpuoselėtas kiemas rodo, kad čia gyvena žemės darbus mylintys entuziastai.

Nuo automobilių – bordiūrai

"Atsiranda kvailių, kurie tvarko", – juokėsi A.Smetonos alėjos gyventojas Donatas, puoselėjantis žalumą savo keturaukščio namo kieme. Pensininkas savo iniciatyva sodino gyvatvores, kitus augalus, nuolat šienauja veją.

Vyras rado išeitį, kad žaliųjų plotų neužgrobtų automobiliai. Jis rankomis paaukštino važiuojamosios dalies bordiūrus, tad pagundos ratais ropštis ant vejos nebeliko.
Už kiemo aplinkos tvarkymą kaimynai, pasak vyro, moka simboliškai, net ne visi pinigų duoda. Donatas sako nesiekiantis uždirbti, tiesiog tikisi, kad bent žoliapjovei reikalingi degalai atsipirks. Vis dėlto jo triūsą vertina ne visi.

"Sudėliokite man prioritetus: žmogus, šuo, automobilis. Kuris pirmoje vietoje? Deja, žmogus – paskutinėje vietoje. Pirmoje eilėje – šuo, kuris tuštinasi kur nori. Iškėliau bordiūrus, tai automobiliai neužlipa. Jei galėtų, įvažiuotų į laiptinę", – apmaudo neslėpė aplinka besirūpinantis vyras.

Žemės darbams neabejingas Donatas rūpinasi augalais viename kiemo gale. Kitame – entuziastės Jovitos veiklos zona. Moteris, grįžusi po darbo, įninka į vešančius gėlynus po langais ir pailsi.

"Sakote, kam reikia grožio? O ką veikti kambaryje?" – šypsojosi laisvadienį gėlynui aukojanti Jovita. Jai malonu, kai praeiviai sustoja pasigrožėti puoselėjama kiemo aplinka ir net nepastebi, kad pats namas senas ir aptriušęs.

Vis dėlto, guodėsi moteris, ne visi kaimynui jos triūsu džiaugiasi. Kai kam atrodo, kad augalai mašalus pritraukia, atranda kitų priežasčių reikšti nepasitenkinimą.

Apstu nelegalių aikštelių

Daugelyje kiemų nesantaiką kelia vietos automobiliams stygius. Kai nelieka vietos ant asfaltuotos dangos, vairuotojai juos stato ant vejos, kuri ilgainiui virsta purvynu. Todėl daug kur automobilių savininkai pila ant buvusios vejos žvyrą, statybines atliekas, skaldą ir kitas gruntą kietinančias medžiagas.

Tvarkingai padidinti esamas aikšteles įstengia vos vieno kito daugiabučio gyventojai. Antai įvaža į P.Plechavičiaus gatvės 16-ojo namo kiemą paplatinta, matyti žymės, kiek padidėjo senoji aikštelė. Asfaltuojant papildomą plotą ir aukojant kelias vietas automobiliams, buvo išsaugoti keli dekoratyviniai medžiai. Automobilių vietos pažymėtos baltomis linijomis.

Šio namo savininkų bendrijos pirmininkas Jonas Didžionis prisiminė, kad šie darbai buvo atlikti maždaug prieš aštuonerius metus, tada jis dar nebuvo bendrijos vadovas.
Vyro žiniomis, aikštelės praplėtimo darbai buvo suderinti su savivaldybės Urbanistikos skyriumi. Bendro sumanymo ėmėsi dviejų gretimų namų gyventojai.

"Šiek tiek lėšų pridėjo savivaldybė, gyventojams tai iš viso kainavo 4 tūkst. litų. Padalijus abiejų namų gyventojams, butui kainavo apie 40 litų. Tada vietų automobiliams užteko, dabar – jau ne. Labai daug automobilių", – pasakojo J.Didžionis.

Tačiau tai tik vienas iš kelių sėkmingų automobilių aikštelės didinimo pavyzdžių. Įveikti šią užduotį reikia ne vien tūkstančių litų. Procesas gali įstrigti dar rengiant dokumentus.

Savivaldybės Urbanistikos skyriaus vedėjo pavaduotojas Rytis Petras Strimaitis:

Automobilių stovėjimo aikštelė yra statinys, kurio statybą reikia vykdyti. Statybos įstatyme statyba siejama su žemės sklypu. Jei namui nėra priskirto žemės sklypo, ir statybos vykdyti negalima. Daugiabutis namas pirmiausia turi suformuoti sau sklypą, parengdamas detalųjį planą, tada jį išsinuomoja arba nusiperka.

Detalųjį planą rengia samdytas atestuotas architektas, tai dažniausiai kainuoja ne vieną tūkstantį litų, priklausomai nuo sklypo dydžio ir sudėtingumo. Parengti detalųjį planą nėra lengva, kai greta stovi keli namai ir reikia gauti kitų namų gyventojų pritarimą.

Prieš kelerius metus bandėme savo lėšomis suformuoti sklypus vienam daugiabučių kvartalui, bet susidūrėme su problema derinant skirtingų namų gyventojų interesus. Vėliau atėjo laikas, kai šiam sumanymui įgyvendinti apskritai nebeliko pinigų. Yra keletas namų Kaune, kurie legaliai pasididino automobilių stovėjimo aikšteles. Tačiau tai padarė paprastesniu būdu: praplėtė privažiavimo kelius. Kadangi jie buvo prižiūrimi savivaldybės komunalinio ūkio, darbai buvo įvardyti kaip kelio rekonstrukcija įrengiant automobilių stovėjimo aikštelę. Pinigus už tai mokėjo patys gyventojai.

Žmonės buvo labai iniciatyvūs, ieškojo kelių ir rado. Gali būti, kad ateityje procedūros taps paprastesnės. Iš savivaldybių asociacija siūlo pakeisti vieną norminį dokumentą, kurį priėmus, miestuose nereikės rengti detaliųjų planų, juos atitiks sklypų planai. Tenka matyti daug nelegalių, net neasfaltuotų automobilių aikštelių kiemuose. Šių darbų iniciatoriai pažeidžia kitų gyventojų teises. Vieni jas daro per arti namo langų, atima bendro naudojimo, poilsio teritorijas. Automobiliai yra blogybė mūsų miestui, kuris yra nepasirengęs tokiai jų gausai. Greitai miestuose pusę žemės užims keliai, sankryžos ir aikštelės automobiliams.