Įstatymą dėl 128 mln. litų kompensacijos žydams ketvirtadienį svarstyti pradėjęs Seimas išklausė rabinų atstovą, Pasaulinės jungtinės žydų litvakų federacijos prezidentą, Vilniaus rabinų teismo pirmininką Samuelį Jakobą Pfefferį.

Rabinui atvykus į posėdį parlamente kilo ginčas, ar leisti jam kalbėti iš Seimo tribūnos. Balsavimu nuspręsta žydų ortodoksų atstovą išklausyti. Vilniaus Gaono palikuonimi prisistatęs S.J.Pfefferis pabrėžė, kad į Seimą atvyko per žydų šventę - Šavuot, per kurią minimas Sinajaus apreiškimas.

"Esu Vilniaus Gaono palikuonis, tik vienas esu likęs iš tos šeimos, šiandien esu čia, šiandien pas mus yra šventė, būtent todėl negaliu kalbėti per mikrofoną. Dieną, kada Sinajuje buvo gauta Biblija, paprastai rabinai niekur neina, būna tik sinagogoje, tačiau dėl situacijos, kuri reikalauja iš manęs pasisakymo, dėl klausimo, kuris nagrinėjamas Seime, esu čia", - teigė angliškai kalbėjęs rabinas.

Rabinas kalbėjo, kad Vilniuje buvo daugybė sinagogų, religinių mokyklų, ir beveik viskas buvo sunaikinta. Jis pabrėžė, jog tai buvęs religinės bendruomenės, ir, jo žodžiais, būtent ortodoksų, turtas.

"Vilniuje buvo daugybė sinagogų, buvo daug religinių mokyklų, daug sunaikinta, ir todėl reikia daug atstatyti, būtina atverti naują mūsų tautos istorijos puslapį ir suprasti, kas įvyko, ir kodėl būtina atstatyti žydų bendruomeninį turtą", - sakė litvakų federacijos vadovas.

Seime šiuo metu svarstomas Vyriausybės teikiamas įstatymo projektas, kuriuo siūloma už nacių ir sovietų režimų nusavintą žydų religinių bendruomenių turtą žydams išmokėti 128 mln. litų kompensaciją.

Parlamento komitetuose svarstant Teisingumo ministerijos parengtą kompensacijos žydams įstatymo projektą jis buvo gerokai pakeistas, siūlomas netgi kitas įstatymo pavadinimas - Geros valios kompensacijos už žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą.

Taip pat parlamentiniuose komitetuose nuspręsta, kad Vyriausybė audituotų, kaip panaudojamos kompensacijos lėšos. Pirminiame dokumento projekte finansinės atskaitomybės, kaip naudojama kompensacija, žydams nebuvo numatyta.

Numatyta, kad kompensacija būtų išmokėta 2012-2023 metais Vyriausybės paskirtam fonui. Pinigai galėtų būti naudojama tik Lietuvos žydų religiniams, kultūros, švietimo, mokslo ir labdaros tikslams Lietuvoje, taip pat Antrojo pasaulinio karo metais Lietuvoje gyvenusiems ir nuo okupacinių režimų nukentėjusiems žydų tautybės asmenims paremti.

Pačios žydų bendruomenės Lietuvoje dėl įstatymo projekto, kuriuo Vyriausybė siūlo skirti 128 mln. litų kompensaciją, nesutaria.
Svarbiausia laikoma organizacija - Lietuvos žydų bendruomenė - remia Vyriausybės pateiktą projektą, nors sutinka jį esant netobulą, kitos organizacijos kategoriškai pasisako prieš. Dalis Lietuvos žydų prieštarauja, kad valstybės skirta piniginė kompensacija būtų mokama Vyriausybės paskirtam fondui, tvirtindami, jog taip šios lėšos iškeliaus iš Lietuvos.

Įstatymo projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad numatoma kompensacija sudaro apie 30 proc. žydų bendruomenių turėto nekilnojamojo turto, kuris buvo nacionalizuotas ar kitaip neteisėtai nusavintas nacistinio ir sovietinio totalitarinių režimų.
Anot projektų rengėjų, priėmus įstatymą būtų pademonstruota gera valia atkuriant istorinį teisingumą, pagerinti lietuvių ir žydų tautų santykiai, taip pat išreikšta pagarba žmogaus teisėms bei įsipareigojimams, prisiimtiems prieš pasaulio žydų bendruomenę ir tarptautines organizacijas. Be to, tikimasi, kad turto perdavimas suteiktų Lietuvai politiškai tvirtesnes pozicijas, derantis su Rusija dėl totalitarinio režimo padarytos žalos atlyginimo.

Lietuvoje prieš Antrąjį pasaulinį karą gyveno apie 200 tūkst. žydų, bet holokausto metu didžioji jų dalis buvo išnaikinta. Šiuo metu, anot žydų bendruomenės, Lietuvoje gali gyventi apie 5 tūkst. žydų.