Šią savaitę Vilniuje kilus aistroms dėl mieste iškabintų Nacionalinio dramos teatro spektaklio reklamų, trečiadienį Seime akis į akį susitiko reklamą kritikavęs parlamentaras Mantas Adomėnas ir Nacionalinio dramos teatro direktorius Martynas Budraitis.

Paklaustas apie skandalingas reklamas ir po to sekusią M.Adomėno reakciją, M.Budraitis tikino, politiko elgesyje neįžvelgiąs didelio pasmerkimo. Menininkas teigė, kad jo vadovaujamas kolektyvas, nors ir yra remiamas valstybės, tačiau nesirengia virsti „rūmų teatru“.

„Nemanau, kad reakcija buvo tokia jau neigiama. Greita, staigi, taip. Gal ji buvo tokia, nes gerai nebuvo įsižiūrėta į plakatą. Mes to ir siekėme. Juk mums reikia parduoti bilietus iš vienos pusės. O iš kitos – teatras tai ne tik pramoga. Mes kviečiame visuomenę diskutuoti. Nebuvo net minties apie antivalstybinę propagandą, bet turi būti požiūris ir iš kitos pusės, negalime būti rūmu teatru“, - pabrėžė M.Budraitis.

M.Adomėnas nacionalinio teatro vadovybės sumanymą pavadino „orientacija į žemuosius visuomenės jausmus“.

Pasak politiko, naujai siūlomas Kultūros mecenavimo įstatymas turėtų padėti išspręsti dabar egzistuojančias finansines teatrų problemas, kurios ir verčia griebtis drastiškų žiūrovų pritraukimo būdų.

„Negaliu pasakyti, kad įstatymas buvo kuriamas konkrečiai tam atvejui, tačiau šis atvejis parodo, kaip jis reikalingas. Norime įstatymu užtikrinti bazę, kad teatras nejaustų finansinės giltinės kvėpavimo ir nejaustų, kad atsidūrė valstybės dėmesio pakraštyje. Tuomet nereikės ieškoti tokių būdų, žiūrovams pritraukti“, - patikino M.Adomėnas.

Martynas Budraitis nuogąstavo, kad naujas M. Adomėno inicijuotas įstatymas gali būti neveiksnus. Pasak teatro vadovo šiuo metu egzistuojantis Labdaros ir paramos įstatymas taip pat yra gana neblogas, tačiau deja, Nacionalinis teatras iki šiol nėra gavęs nė cento rėmėjų paramos.

„Parama mus pasiekia tik paslaugomis: spauda, popierius, reklama. Finansinių rėmėjų, deja neturime. Aš tikiuosi, kad tai galėtų būti priėmus naująjį įstatymą, bet ir visai neblogas senasis – realiai neveikia. Žmonės bijo duoti pinigų, nes tuomet atsiranda neigiamas požiūris į mecenatus iš mokesčių inspekcijos, kitų kontroliuojančių institucijų pusės“, - teigė teatro vadovas.

Šiuo metu siūlomame įstatymo projekte, numatyta mecenato sąvoka, ko nebuvo ankstesniame Labdaros ir paramos įstatyme. Siūloma, kad rėmėjais galėtų būti ne tik juridiniai, bet ir fiziniai asmenys. Be to remiamos galėtų būti ne tik meno organizacijos ar kolektyvai, bet ir atskiri menininkai.

Tiek juridiniams, tiek fiziniams asmenims numatomos mokesčių lengvatos. Siūloma, kad aukojama suma nebūtų apmokestinama, o dviguba paaukotos sumos asmens ar įmonės pajamų suma nebūtų apmokestinama. Bet ši suma negalėtų viršyti 10 procentų pajamų.

„Taip pat galima palikti turtą testamentu. Jis irgi nebus apmokestinamas. Be to numatytas rėmimas, nuo mokyklos suolo – kai mecenatas finansuoja būsimo menininko studijas“, - dėstė M.Adomėnas.