Neries pakrantėje esantis meno kūrinys „Arka“, daugelio skandalingai pramintas tiesiog „vamzdžiu“ , gali būti įtrauktas ne tik į kultūros, bet ir į gamtos saugomus objektus.

Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos darbuotojai vakar pro tarnybos pastato langą pastebėjo šalia „Arkos“ besisukiojantį itin retą paukštį – erelį žuvininką.

Gamtosaugininkai susidomėjo, ką gi veikia erelis žuvininkas pačiame sostinės centre. Nuostabu, kad į Lietuvos Raudonąją knygą įtrauktas paukštis ketino susisukti lizdą ant Neries krantinėje stovinčio meno kūrinio, taip vadinamo „vamzdžio“.

Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie AM darbuotojai yra stebėję šiuos retus ir saugomus paukščius Aukštaitijos ir Dzūkijos nacionaliniuose parkuose, Labanoro, Asvejos, Neries regioniniuose parkuose.  Lietuvoje jie gyvena Zarasų, Utenos, Molėtų, Švenčionių, Varėnos rajonuose. Pavieniai perėjimo faktai žinomi Vilniaus, Šalčininkų, Tauragės rajonuose. Lizdus krauna netoli vandens telkinių. Prie lizdų poros gyvena nuo kovo pabaigos iki rugsėjo pradžios. Rinkdami vietą lizdui šie paukščiai neišrankūs.

Erelis žuvininkas (lot. Pandion haliaetus) – vanaginių paukščių būrio rūšis. Lietuvoje dar vadinamas žūklininku, žuviniu vanagu. Tai gana didelis paukštis, jo dydis tarp jūrinio erelio ir suopio. Kūnas 54-58 cm, išskėsti patinėlio sparnai 147-166 cm, patelės – 154-170 cm. Patinėlio kūno masė 1120-1600 g, o patelės – 1600-2050 g. Stebint jį skrendantį, matosi balta ar truputį marga jo apatinė kūno dalis. Snapas juodas, nagai atrodo galingai, dideli, juodi. Kojos ilgokos.

Šį paukštį retai kada sutiksi toli nuo didesnių vandens telkinių, ežerų, upių. Mėgsta vietas, kur netoli vandens paviršiaus yra gausu vidutinio dydžio žuvų. Lizdai būna pačioje medžio viršūnėje, ant uolų, mėgsta dirbtines platformas. Kartais lizdą sukrauna ant elektros linijų stulpų, bet tai pasitaiko rečiau. Lizdas būna didelis, apie 120-150 cm skersmens ir 50-60 cm aukšcio. Balandžio mėnesį į lizdą deda 2-3 kiaušinius.

Paukštis sklando virš vandens iki 70 metrų aukščio, kad pastebėtų kur koncentruojasi žuvys. Dažniausiai jas gaudo krisdamas į vandenį vertikaliai ir sugriebia už galvos savo didžiuliais stipriais nagais. Kartais gaudydamas žuvį, panyra po vandeniu iki 1 metro. Žuvį nešasi sugriebęs dviejų kojų nagais.

Jeigu erelių žuvininkų populiacija Neries pakrantėje Vilniaus centre plėsis ir didės, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba  prie AM ketina Vilniaus centrą paskelbti saugoma teritorija.