Popiežiaus Jono Pauliaus vizitą Vilniuje žymi net kelios memorialinės lentos. Bet už jas daug svarbesnė buvusiam Bažnyčios vadovui žmonių išsaugota padėka. Šitaip Vilniuje atsirado net dvi Jono Pauliaus II mokyklos, o kasmet šimtai moksleivių Vilniuje prisimena popiežiaus inauguracijos ir mirties datas.

Susitiko akis į akį

Tuomet, kai 1993 m. rugsėjį Vilniuje prasidėjo popiežiaus Jono Pauliaus II vizitas Lietuvoje, Adamas Blaškevičius jau vadovavo Jono Pauliaus II vidurinei mokyklai Justiniškėse. Pareigos pedagogui leido tapti pirmuoju su popiežiumi susitikusiu asmeniu iš eilinių katalikų ir net asmeniškai išgirsti iki šiol širdyje saugomus Bažnyčios vadovo žodžius.

A.Blaškevičiaus ir popiežiaus susitikimas įvyko Šv. Dvasios bažnyčioje Dominikonų gatvėje – vienoje vietų, kur Jonas Paulius II aukojo šv. Mišias.

„Tikiuosi, kad Jonas Paulius II šioje mokykloje ko nors išmokys“, – tokie buvo vieninteliai popiežiaus man skirti žodžiai. Išgirsti ir šitaip arti pamatyti popiežių galėjau, nes buvau pristatytas kaip mokyklos, pavadintos jo vardu, direktorius. Žinoma, savo gyvenime nė negalėjau pasvajoti, kad toks susitikimas įvyks", – savo pasakojimą pradėjo pašnekovas.

Lydėjo kelionėje

Susitikimas Šv. Dvasios bažnyčioje įkvėpė A.Blaškevičių ir jis sekė kiekvieną katalikų vadovo žingsnį sostinėje – dalyvavo šv. Mišiose Aušros Vartų koplyčioje, Vingio parke, Katedroje. Tiesa, taip arti popiežiaus kaip Šv. Dvasios šventovėje atsidurti nebepavyko, tačiau pašnekovo tai nė kiek nenuliūdino.

„Per susitikimą bažnyčioje buvau priveligijuotas, nes buvau pirmoje eilėje. Tačiau visur kitur dalyvavau kaip paprastas katalikas ir turbūt kaip tūkstančiai žmonių nemačiau paties popiežiaus, jį tik girdėjau. Jau Vingio parke stovėjau gerokai toliau, o prieiti arti buvo beveik neįmanoma“, – prisiminė vyras.

Jis džiaugėsi matydamas minias žmonių ir iš to sprendė, kaip svarbus ir laukiamas Lietuvoje buvo Jonas Paulius II.

„Daug kas įsivaizduoja, kad popiežius prieina ir kalbasi su žmonėmis. Bet popiežius nedaro tokių susitikimų, pašnekesių. Tai būna labai trumpi momentai. Kol eina prie altoriaus, jis laimina, paskui iškart prasideda šv. Mišios“, – dėstė pašnekovas.

Su vizitu nesiejo

Mokykla, kurią tuomet per susitikimą su popiežiumi pristatė A.Blaškevičius, realiai egzistavo tik popieriuje. Tebuvo būsimos švietimo įstaigos pavadinimas, direktorius ir jo pavaduotojas. Pati mokykla 1700 pirmųjų savo moksleivių duris atvėrė praėjus lygiai metams nuo popiežiaus vizito – 1994 m. rugsėjį.

„Pradėti reiktų nuo nepriklausomybės atgavimo, kai vis daugiau Lietuvos lenkų ryžosi savo vaikus leisti ne į rusų, bet į lenkų mokyklas. Kadangi mokyklų trūko, imta rūpintis, kad naujuose mikrorajonuose atsirastų naujų lenkiškų mokyklų. Mūsų mokykla tapo viena jų“, – dėstė pašnekovas.

Bestatant mokyklą pamažu pradėta mąstyti ir apie tai, kokį originalų pavadinimą suteikti šiai ugdymo įstaigai Rygos gatvėje. Po ilgesnių diskusijų Justiniškių 67-oji vidurinė mokykla virto Jono Pauliaus II vidurine mokykla.

„Pavadinimo suteikimo mokyklai nesiečiau su popiežiaus vizitu, nors apie tą vizitą tuomet jau buvo žinoma. Tiesiog buvo prasidėjusi pavadinimų suteikimo mokykloms karštinė ir mes svarstėme, koks tai galėtų būti žmogus. Apsistojome ties tuomečiu popiežiumi – Jonu Pauliumi II. Tiesa, būta prieštaravimų iš Vilniaus tarybos, nes norėta suteikti vieno gyvo žmogaus vardą, tačiau galiausiai leidimą gavome“, – dėstė direktorius.

Suskilo į dvi dalis

2002-aisiais, vykdant švietimo įstaigų reorganizaciją, Vilniuje atsirado dar viena Jono Pauliaus II mokykla. Rygos g. 10 buvusi švietimo įstaiga virto pagrindine mokykla (progimnazija), o į buvusios rusų mokyklos patalpas Druskio g. 11 įsikėlė Jono Pauliaus II gimnazija, vadovaujama A.Blaškevičiaus.

„Pas mus jau 1997 m. buvo 2221 moksleivis, o Druskio gatvėje tuo metu stovėjo merdinti, pustuštė rusų mokykla. 2002 m. jos patalpos buvo perduotos mums, o pavadinimas liko abiem švietimo įstaigoms“, – pasakojo mokyklos vadovas.

Jaučia atsakomybę

Persikėlusi į naujas patalpas gimnazija su savimi atsinešė ir popiežiaus dvasią. Užraše virš įėjimo – popiežiaus vardas, mokyklos vestibiulyje įeinančius pasitinka popiežiaus statula ir jo kadaise ištarti žodžiai: „Turite iš savęs reikalauti, net kai kiti iš Jūsų nereikalauja.“

„Kai turi tokį globėją, esi įpareigotas, turi tam tikrą atsakomybės jausmą. Šie popiežiaus žodžiai atspindi mūsų mokyklos filosofiją. Ir šie žodžiai labiau skirti ne vaikams, ne moksleiviams, o mums visiems. Pasaulis pasikeistų į gera, jei visi paklustų šiam principui“, – dėstė mokyklos vadovas.

Gerbia atminimą

Anot pašnekovo, šiek tiek problemiška yra tai, kad mokykla nėra katalikiška, tad ir Jono Pauliaus II vertybes reikia diegti atsargiai, neįžeidžiant kitų žmonių jausmų.

„Ta mūsų atsakomybė ir filosofija galbūt šiek tiek kertasi su tuo, kad mokykla nėra katalikiška. Bet popiežiaus propaguotos vertybės yra universalios, bendražmogiškos. Tad jų įgyvendinimas ir propagavimas neturėtų nieko žeisti“, – svarstė pašnekovas.

Popiežiaus kaip mokyklos globėjo atminimas puoselėjamas pačiais įvairiausiais būdais. Jono Pauliaus II gimnazijos moksleiviai popiežiaus kūrinių pagrindu rengia vaidinimus.

„Stengiamės, kad tai nebūtų šiaip globėjas. Norime, kad šis žmogus ir jo mokymas būtų kuo arčiau realaus gyvenimo. Štai mūsų mokyklos teatras vaidino pagal popiežiaus rašytą kūrinį “Romos triptikas„, vyksta piligriminės kelionės, bendraujame su partneriais Lenkijoje, kitose valstybėse. Kasmet balandžio 2 d. renkamės prie Aušros vartų ir 21.37 val. uždegame žvakutes prisimindami datą, kai Jonas Paulius II paliko šį pasaulį, o spalį, kai Jonas Paulius II buvo išrinktas popiežiumi, minima mūsų globėjo diena“, – apibendrino pašnekovas.