Kauno miesto savivaldybės atstovai, kariškiai, muziejininkai ir istorikai trečiadienį aptarė Kauno VI forto teritorijos sutvarkymo ir karo technikos muziejaus įkūrimo planus. 1889 metais pastatytame ir įdomią istorinę praeitį turinčiame forte kitais metais tikimasi pristatyti karo technikos ekspoziciją.

Artimiausiu metu ketinama pradėti forto teritorijos sutvarkymo darbus – bus išvežtos šiukšles ir atliekos, sutvarkyti želdynai. Beveik du dešimtmečius išminuotojų darbą dirbantys kariškiai tvirtina, kad šis fortas nėra labai pavojingas, tačiau pažadėjo, kad drauge su Karo paveldo centro specialistais surengs civilinės saugos mokymus teritoriją tvarkysiančios įmonės darbuotojams. Tol, kol bus tvarkoma forto teritorija, išminuotojai stebės darbus.

„Karo technikos ekspozicijos įkūrimas VI forte – prioritetinis projektas. Apie jį kalbama jau ilgai, todėl nėra reikalo delsti", – tvirtino Kauno miesto mero pavaduotojas Kęstutis Kriščiūnas. Jis atkreipė dėmesį į tai, kad dabar palankus laikas pradėti parengiamuosius darbus, tačiau fortas yra padidintos rizikos zona, todėl būtina užtikrinti čia dirbsiančių žmonių saugumą.

Karo technikos ekspoziciją planuojama pirmiausia įrengti lauke. Todėl išvalius aplinką, bus žvyruojami takai, kad lankytojai galėtų prieiti ir iš arti apžiūrėti eksponatus. Taip pat ketinama įrengti apšvietimą.

Šiuo metu rengiami žemės sklypo dokumentai, o numačius lėšų 2012 m. savivaldybės biudžete, bus rengiami projektiniai pasiūlymai, pagal kuriuos vyks forto statinių, inžinerinės infrastruktūros tvarkymas. Anot savivaldybės, Krašto apsaugos ministerija ir Vytauto Didžiojo karo muziejus savo ruožtu pateiks bei įgyvendins muziejaus koncepciją, prižiūrės eksponatus, skirs lėšų darbuotojų išlaikymui.

Karo technikos muziejaus steigimo VI forte darbo grupėje dalyvaujantys istorikai atkreipė miesto vadovų dėmesį į tai, kad tvarkant fortą nereikėtų pamiršti jo vaidmens tarpukariu.

„Kol kas dar nėra atlikti šio laikotarpio istoriniai tyrimai VI forte. Tuo metu jame veikė karo kalėjimas, buvo tardomi politiniai kaliniai, tarp kurių buvo politikų, visuomenės veikėjų, kariškių. Reikėtų pagalvoti, kaip būtų galima šį istorijos tarpsnį pristatyti visuomenei", – sakė Archyvų tarybos pirmininkas Jonas Vaičenonis.