Nustatyti, suskaičiuoti ir saugoti – tokį tikslą išsikėlė diskusiją dėl jūrinio paveldo problemų Klaipėdoje trečiadienį surengę specialistai.

Jūrinės kultūros koordinacinės tarybos pirmininko pavaduotoja Olga Žalienė tvirtino, kad jūrinio paveldo problema Klaipėdoje – itin aktuali, nes dėl nežinojimo kai kurie objektai jau yra sunaikinti.

„Todėl mes ir kalbame, kad reikia sudaryti jūrinio paveldo teritorijų ir objektų sąvadą. Šis dokumentas turėtų būti labai svarbus teritorijų, ypač esančių uoste, valdytojams ir vystytojams“, - teigė O.Žalienė.

Jai antrino ir Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidentas Aloyzas Kuzmarskis. „Pritariu, kad tikrai reikėtų identifikuoti visus uosto teritorijoje, kompanijose, kitose teritorijose esančius jūrinio paveldo objektus, nustatyti, kas yra už juos atsakingi ir kur ieškoti resursų juos prižiūrėti. Baisu, kad paveldo objektai nenunyktų ar nenukeliautų į metalo laužą“, - kalbėjo A.Kuzmarskis.

Žodžių į vatą nevyniojo ir miesto praeities žinovas Dainius Elertas. Jo teigimu, jūrinis paveldas tikrai yra problema ir jį galima arba slėpti ir skandinti, arba išsaugoti ir prikelti naujam gyvenimui.

„Jo skandinti tikrai niekas neketina, todėl ir susirinkome, kad rastume būdų spręsti problemą“, - konstatavo Klaipėdos mero pavaduotojas Artūras Šulcas.

Klaipėdos universiteto profesorius Vladas Žulkus priminė, jog yra ne tik jūrinis, bet ir povandeninis paveldas. Šiuo metu Baltijoje ties Klaipėda ir netoli jos yra po vandeniu yra septyni senovinių laivų korpusai, todėl ir juos reikia saugoti, nes laivus siaubia narai plėšikai.

„Yra keli būdai, kaip išsaugoti istoriją. Pigiausias – tuos korpusus perkelti į gilesnes jūros vietas, kad laivai užsikonservuotų, o tada būtų galima plėtoti ir povandeninį turizmą“, - aiškino V.Žulkus.

Progos pasisakyti nepraleido ir Jūrinės istorijos ir kultūros klubo „Budys“ atstovas Algimantas Juozas Liesis. Jo teigimu, jūrinis paveldas Klaipėdoje yra apleistas, nes jam valdžia skyrė nepakankamai dėmesio. „Klaipėdą valdo mūrininkai, o ne jūrininkai, todėl ir turime tokių problemų“, - griežtai nukirto A.J.Liesis.

Visi diskusijos dalyviai sutarė, kad jūrinį paveldą reikia saugoti. „Klaipėdoje ir yra tas potencialas, kuris turėtų tai daryti – čia ir mokslininkai, ir kiti specialistai, o piniginius klausimus atidėkime tolimesnei perspektyvai“, - pabrėžė iš Vilniaus atvykusi Kultūros paveldo departamento direktorė Diana Varnaitė.

Todėl Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorė Judita Simonavičiūtė pasiūlė sudaryti darbo grupę dėl jūrinio paveldo problemų sprendimo. Anot D.Varnaitės, tokia darbo grupė pirmiausia turėtų parengti jūrinio paveldo inventorizavimo programą.

Darbo grupės sudarymui ir jos sudėčiai, į kurią ketinama įtraukti įvairių sričių specialistų, turėtų pritarti Klaipėdos miesto taryba.