Pereiti į pagrindinį turinį

Lietuvos saugios laivybos administracijoje - neaiški kadrų politika

Lietuvos saugios laivybos administracijoje - neaiški kadrų politika
Lietuvos saugios laivybos administracijoje - neaiški kadrų politika

Lietuvos saugios laivybos administracijoje vyksta jūrininkams nesuprantami dalykai, susiję su jūrinių kadrų parinkimu.

Lupikavimas iš jūrininkų

Tiesiogiai su jūrininkais dirbantys šios administracijos Parengimo priežiūros ir diplomavimo skyrius mums yra pats svarbiausias.

Tačiau dėl beveik dešimtmetį laikinai dirbančio skyriaus vadovo ne visada pavyksta operatyviai spręsti svarbius reikalus.

Nereikėtų kalbėti apie daugybę niuansų, kurie susiję su jūrininkų dokumentų išdavimu. Turbūt nerasi nė vieno jūrininko, kuris nesipiktintų dokumentų išdavimo jūrininkams ir kvalifikacinių reikalavimų vykdymo sistema. Ji seniai virto pinigų lupikavimo iš jūrininkų įrankiu.

Išgalvojamos vis naujos tvarkos, už kurių įgyvendinimą turi mokėti jūrininkai. Lietuva, turėdama vos kelis tūkstančius jūrininkų, juos išnaudoja be gailesčio. Realiai nevertinamos nei sunkios jūrininkų darbo sąlygos, nei didelė atsakomybė, nei ypatingas gyvenimo būdas, kai žmogui tenka kelis mėnesius būti toli nuo namų.

Kaip ir kokiais būdais „prišienauti“ iš jūrininkų pinigų, sprendžia valstybė. Bet mes, jūrininkai, manome, kad nemažai jūrininkus dusinančių siūlymų, siekiant įsiteikti valstybės valdininkams, pateikiama iš Lietuvos saugios laivybos administracijos.

Netobulėjantys valdininkai

Didžiausia problema yra tai, kad Saugios laivybos administracijoje nėra, tiksliau, jos skyriams nevadovauja realiai jūroje dirbę, patirtį sukaupę jūrų kapitonai. Šioje institucijoje dirba teoretikai arba dešimtmečius jūros nematę buvę mechanikai, šturmanai.

Viena vertus, taip yra todėl, kad aukščiausią kvalifikaciją turintys jūrininkai nesiveržia dirbti Saugios laivybos administracijoje dėl menkų atlyginimų. Kita vertus, Saugios laivybos administracijoje ėmę dirbti jūrininkai per trumpą laiką praranda kvalifikaciją.

Vyrauja nuostata, kad kiekvienas Saugios laivybos administracijos darbuotojas turi teisę neprarasdamas savo darbo vietos kas dveji metai išplaukti į reisą.

Jūrininkai praktikai mano, kad toks laikotarpis yra per didelis. Todėl Seimui buvo pateikta pataisa sutrumpinti jį iki vienerių metų. Saugios laivybos administracijos darbuotojai turi sąlygų tobulėti, bet jie tuo nesinaudoja. Tenka konstatuoti, jog Lietuvai, kaip jūrų valstybei, svarbios institucijos atstovai susitaiko su tuo, kad jų kvalifikacija nuolat menkėja.

Keistokai atrodo ir darbuotojų priėmimo į Saugios laivybos administraciją praktika. Skelbiamų konkursų informacija pateikiama „Valstybės žiniose“, tai yra leidinyje, kurio jūrininkai neskaito. Kyla klausimas – kodėl Saugios laivybos administracijos priėmimo į darbą, kitų konkursų skelbimai nepublikuojami jūrininkams prieinamuose leidiniuose?

Akis bado interesai

Saugios laivybos administracijos Parengimo priežiūros ir diplomavimo skyriuje vedėjo vieta laisva nuo 2002 m. – nuo tada, kai administracijos direktoriumi paskirtas šiam skyriui vadovavęs Evaldas Zacharevičius.

Parengimo priežiūros ir diplomavimo skyriui laikinai vadovauja vedėjo pavaduotojas Vytautas Braslauskas.

Galbūt kai kam galėtų kilti klausimas, ar nelaikoma ta vieta, jei kai kas būtų atleistas iš Saugios laivybos administracijos? Toks klausimas visai pagrįstas žinant, kad visi kiti administracijos skyriai ar poskyriai visiškai sukomplektuoti.

Klaipėdoje yra keista jūrinių kadrų perėjimo dirbti į krantą politika. Aišku, kad gerų, jūrinių kadrų Lietuvos saugios laivybos administracijoje trūksta. Tačiau jų paieškos tik imituojamos. Kur Klaipėdos uoste gali įsidarbinti „į krantą nusprendę grįžti“ jūrininkai? Šiuo metu aukštos kvalifikacijos laivavedžius mielai kviečia vienintelė institucija – Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla. Joje vertinama jūrų kapitonų patirtis, prašoma ja dalintis rengiant įvairius jūrinius kursus.

Kitur Lietuvoje jūrininkams „sugrįžti į krantą“ kelias yra užvertas – taip pat ir dėl kai kurių asmeninių interesų.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų