Nuo 2012 metų rugsėjo 1 - os dienos Lietuvos verslo teisėje atsirado naujas juridinis vienetas Mažoji bendrija.

Minimali civilinė atsakomybė, patraukli mokestinė sistema ir minimalaus įstatinio kapitalo nebuvimas gundo vis daugiau klaipėdiečių pasirinkti šią teisinę formą savo verslo pradžiai.

Registrų centro duomenimis, Lietuvoje jau užregistruotos viso 1 048 Mažosios bendrijos.

„Nuo rugsėjo mėnesio, kuomet įsigaliojo Mažųjų bendrijų įstatymas, iki šios dienos Registrų centre užregistruotos viso 1048 Mažosios bendrijos. Per šį laikotarpį 75 Mažosios bendrijos buvo įsteigtos Klaipėdos miesto savivaldybėje, 15 - Klaipėdos rajone”, - teigė registrų centro atstovas žiniasklaidai Aidas Petrošius.

25 metų Klaipėdietis Martynas prieš mėnesį taip pat pasinaudojo galimybe įsteigti Mažąją bendriją. Reklamos kūrimo paslaugas ketinantis teikti jaunasis verslininkas teigė, jog tik ši naujovė leido jam ir keletui bendražygių dar šiemet pradėti savo verslą.

„Mano nuomone, tai pati tinkamiausia išeitis, tiems, kurie tik pradeda savo verslą. Užtenka vos kelių šimtų litų sutvarkyti visiems dokumentams ir įregistruoti bendriją. Be to, žinai, jog kitą mėnesį tavęs iškart neužpuls mokesčiai. Žinau, jog mano amžius iniciatyvūs žmonės, retai kada turi tiek lėšų, kad galėtų įsteigti Uždarąją Akcinę Bendrovę, o Individualias Įmones steigti bijo dėl didelės atsakomybės ir mokesčių. Tad šis tarpinis variantas turėtų stipriai paskatinti jaunų žmonių atėjimą į verslą“, - teigė klaipėdietis.

Martyno nuomone, didžiausia problema, su kuria gali susidurti naujieji Mažųjų bendrijų steigėjai, tai kitų įmonių atsargus požiūris į šį teisinį statusą. Vaikinas teigia, jog verslininkai pastaruoju metu dažnai  kritikuoja šį statusą, neva jo steigėjai gali tapti ir nepatikimi bei neatsakingi asmenys. Mat, pasak pašnekovo, vien įstatinio kapitalo buvimas steigiant bendrovę daugeliui įmonių vadovų parodo verslininko atsakomybę ir solidumą.