„Nesitikėjau tokios sėkmės“, – šypsojosi Lina Grinčikaitė, grįžusi iš Europos lengvosios atletikos čempionato.

Pasiekta neregėta aukštuma

Suomijos sostinėje vykusiose Senojo žemyno pirmenybėse 25-erių klaipėdietė pasiekė didžiausią pergalę savo sportinėje karjeroje – 100 m bėgimo rungtyje užėmė trečiąją vietą.

Distanciją įveikusi per 11,32 sek., ji iškovojo bronzos medalį.

Anot specialistų, blogiausiame – išoriniame aštuntame takelyje bėgusi Edmundo Norvilo auklėtinė pagerino asmeninį sezono rezultatą. Jis vos akimirką pralaimėjo čempionei bulgarei Ivet Lalovai (11,28 sek.).

Mūsų sportininkė buvo arti sidabro medalio. Tik fotofinišas jį skyrė ukrainietei Olesiai Povh, kurios rezultatas toks pat, kaip ir L.Grinčikaitės.

„Prizinės vietos su treneriu nesitikėjome, – sakė prizininkė. – Patekti į finalą būtų buvusi didelė sėkmė. Mat į Suomiją atvyko visos pajėgiausios Europos bėgikės.“

Viskas buvo blogai

– Teko bėgti lengvaatlečių nemėgstamu aštuntuoju taku. Kas lėmė – burtai ar rezultatai, kad turėjote bėgti juo?

– Supratau, kad buvo metami burtai. Nes į finalą patekau penktu rezultatu. Tai pats blogiausias takelis. Rungtyniaudamas juo nieko nematai. Pagrindinės varžovės bėgo viduryje. Teko lenktyniauti kone su savimi. Mat po starto nesiorientavau, kokioje vietoje esu. Negana to, šeštuoju ir septintuoju takeliu bėgusios vokietės Verena Sailer ir Anne Cibis gerokai atsiliko. Gal rezultatai būtų buvę aukštesni, jei nebūtų tekę visus tris kartus bėgti prieš vėją. Oro sąlygos buvo nepalankios: vėjas, lietus, šalta, takeliai šlapi, slidūs.

– Po finišo televizijos kameros buvo nukreiptos į čempionę I.Lalovą ir vicečempionę O.Povh. Transliuotojai jus tarsi pamiršo.

– Nieko nuostabaus – jos geriausios. Šiokios tokios sumaišties įnešė nežinia, ar aš antra, ar trečia, nes mano ir ukrainietės laikas buvo toks pat. Kai švieslentėje parodė fotofinišą – klausimų neliko.

Pergalių palikta ateičiai

– Ar neapmaudu, kad nepavyko tapti čempione, juk atsilikote visai nedaug?

– Nė kiek. Tapti čempione dar kiek anksti. Dar reikia pasitempti. Jos buvo stipresnės ir vertos aukštesnių vietų. Trečia vieta yra tikrai geras pasiekimas.

– O ar su čempione buvo susikirtę keliai anksčiau?

– Man bulgarę neoficialiai pavyko aplenkti Pekino olimpinėse žaidynėse. Aš užėmiau 14-ą vietą, ji – 15-ą. Manau, kad dar atsigriebsiu – I.Lalova vyresnė trejais metais.

– Pirmoji jus pasveikino juodaodė bėgikė iš Norvegijos Ezinne Okparaebo. Gal esate geros bičiulės?

– Su šia bėgike esame pažįstamos gana seniai – nuo Europos jaunimo čempionato Kaune. Tais metais ji buvo lyderė ir tikėjosi laimėti Lietuvoje. Tačiau man pavyko norvegę aplenkti. Šįkart ji vėl buvo užnugary – užėmė ketvirtą vietą ir liko be medalio. Tokios tat mes ir bičiulės.

– Šis – brangiausias medalis?

– Taip. Universiados, jaunimo čempionato aukso medaliai – brangūs, tačiau šis – vertingiausias. Europos suaugusiųjų čempionatas – visai kitas lygis. Be to, trofėjus iš Suomijos – originalus. Dar tokio modelio neturėjau. Organizatoriai ant jo išgraviravo vardą, pavardę ir rezultatą.

– Gal bus keletas dienų poilsio?

– Ne. Jau šį savaitgalį laukia Lietuvos čempionatas, po jo pradėsime ruoštis liepos 27 dieną Londone prasidėsiančioms vasaros olimpinėms žaidynėms.