Per metus bedarbių mokymui ir įvairiems kitiems verslumo kursams Lietuvoje išleidžiami milijonai. Tačiau nemaža dalis kursus baigusių žmonių įgytų žinių niekur taip ir nepanaudoja.

Tenkina smalsumą

Nemokamus verslumo kursus klaipėdiečiams nuolat organizuoja Klaipėdos ekonominės plėtros agentūra.

Agentūra rašo europinius projektus, gauna finansavimą ir rengia mokymus. Jos vadovė Raimonda Laužikienė teigė, kad kursai neorientuoti į bedarbius.

Esą kai kurie žmonės yra imlūs ir nori mokytis, bet pastebima, kai jie gauna viską nemokamai, požiūris į kursus tampa trumpalaikis.

„Manyčiau, kad už verslumo kursus žmonės turėtų mokėti, tada požiūris būtų kitoks. Seniai apie tai kalbėjau, bet kadangi mūsų programa yra remiama fondų, mes negalime imti jokio mokesčio“, – teigė R.Laužikienė.

Teigiama, kad kursų dalyviai tapo labai reiklūs lektoriams, reikalauja labai konkrečių, specializuotų, praktiškų temų.

„Kokia reali šių verslo kursų nauda? Ne paslaptis, kai kurie į juos ateina, nes šiaip mėgsta mokytis, plėsti savo akiratį. Nors neketina užsiimti verslu“, – neslėpė R.Laužikienė.

Bet kursų dalyviai esą susitinka, tarpusavyje bendrauja, vienas iš kito semiasi idėjų ir kontaktų, nepaisant to, kad kažkas už tai sumoka didelius pinigus. Tačiau R.Laužikienės įsitikinimu, tokių mokymų reikės visada.

„Juk žmogus, kol gyvas, tol mokosi. Aplinka keičiasi, mokytis reikia visą gyvenimą. Ir Europa mokosi, niekas nėra sustabdę tokių mokymo programų“, – įsitikinusi R.Laužikienė.

Verslo pradmenys nedomina

Tačiau į nemokamus užsiėmimus „Verslo pradmenys“, kurie du kartus per savaitę vyksta Klaipėdos teritorinėje darbo biržoje, renkasi ne itin daug susidomėjusiųjų.

„Mes jiems suteikiame informaciją, kokios yra įmonių formos, į ką kreiptis dominančiu klausimu. “Verslo pradmenimis„ ne per daug domisi“, – pastebėjo Klaipėdos teritorinės darbo biržos Jaunimo užimtumo poskyrio vedėja Diana Moncevičiūtė.

Žmones esą labiau domina, kaip taisyklingai parašyti gyvenimo aprašymą, planuoti karjerą, profesinį orientavimą.

Stulbinamos investicijos

Lietuvos darbo birža pernai ir šiems metams bedarbių mokymams skyrė 52,8 mln. litų. Už šias lėšas bus apmokyta 8,5 tūkst. bedarbių. Kitaip tariant, vienam asmeniui skirta daugiau nei 6 tūkst. litų.

„Jei vidutinė mokymo programa yra 5 mėnesiai, vien 3, 5 tūkst. litų yra mokymosi stipendija, o dar kelionės išlaidos, sveikatos patikrinimas, kursai“, – tvirtino Lietuvos darbo biržos Užimtumo rėmimo skyriaus vyriausioji specialistė Milda Kojelienė.

Pernai Klaipėdos teritorinė darbo birža 0,5 tūkst. asmenų profesiniam mokymui panaudojo 1 mln. litų.

Per 2012 m. Klaipėdoje mokymą baigė 500 bedarbių ir įspėtų apie atleidimą iš darbo darbuotojų. Daugiausia jų – 258 mokėsi ir įgijo transporto priemonių keleiviams arba kroviniams vežti pažymėjimus.

Taip pat nemažai asmenų mokėsi buhalterinės apskaitos, įgijo laivų korpusų surinkėjo, manikiūrininko, kirpėjo, suvirintojo, socialinio darbuotojo bei slaugytojo padėjėjo kvalifikacijas.

Jie mokėsi trišalių profesinio mokymo ir įdarbinimo sutarčių pagrindu, todėl visi baigusieji profesinį mokymą ir įgijusieji kvalifikacijas įsidarbino pas darbdavius, su kuriais buvo pasirašytos minėtos trišalės sutartys.

Kursus apmoka ne visiems

Nepaisant to, kad kas trečias darbo biržoje registruotas bedarbis yra nekvalifikuotas, ne visiems finansuojamas mokymas.

Daugiausia mokosi tų, kurie jau turi sudarę sutartį su darbdaviu ir garantiją, kad tą darbo vietą gaus.

Bedarbiai pasirašo sutartis, kuriose po kursų baigimo įsipareigoja dirbti ne trumpiau nei pusę metų. Jei ne, jie turės grąžinti už mokymus sumokėtus pinigus. Taip numatyta įstatyme. Darbo birža juos kontroliuoja „Sodros“ duomenų bazėje.

„Yra daug faktų, kai tuos pinigus už mokymus tenka grąžinti. Jei jie neatidirbo pusės metų, mes tas lėšas išieškome“, – patvirtino M.Kojelienė.

Darbo biržos teigimu, tokių duomenų, kad mokymui skirti milijonai panaudoti neefektyviai, neturima.