Cunamis Baltijos jūroje nėra neįmanomas reiškinys. Tokias išvadas pateikė Klaipėdos universitete apsilankiusi Talino mokslininkė.

Pirmadienį Klaipėdos universitete prasidėjo paskaitų ciklas tema „Ar gali būti cunamis Baltijos jūroje? Ilgų bangų teorijos vystymosi ir pritaikymo Baltijos jūrai galimybės”. Paskaitas ves Talino Technologijų universiteto mokslininkai.

Pirmoje paskaitoje buvo kalbama apie „bangų žudikių“ susiformavimo jūroje etapus bei tyrimų istoriją. Paskaitą vedusi Talino Kibernetikos instituto Bangų dinamikos laboratorijos mokslininkė dr. Ira Didenkulova paklausta apie cunamio galimybę Baltijos jūros pakrantėse, teigė, jog toks reiškinys nėra neįmanomas.

„Žmonės klaidingai įsivaizduoja, jog cunamio bangos gali kilti tik dėl žemės drebėjimų. Griovimo galią turinčias bangas gali suformuoti ir tam tikri sprogimai jūros dugne, taip pat stiprūs meteoritų lietūs. O tokių reiškinių Baltijos jūroje pasitaiko“, - teigė mokslininkė.

Mokslų daktarės I. Didenkulovos teigimu, jūros dugno paviršiaus tyrimų studijos leidžia daryti prielaidą, jog prieš daugelį metu Talino krantus buvo užklupusi cunamio banga. Tačiau šie tyrimai nėra tokie tikslūs, kad būtų galima šį faktą patvirtinti šimtu procentų. Pasak mokslininkės, dėl tam tikrų seismologinių pakitimų, didelės bangos taip pat gali susiformuoti ežeruose ir upėse. Tad pavojų reikėtų ieškoti ne tik jūroje.

Vis dėl to, pasak I. Didenkulovos, baimintis nėra reikalo. Mat tyrimai rodo, jog pastaruoju metu reiškinių, kurie galėtų iššaukti realų cunamio pavojų, pastebėta nėra.

Viešos paskaitos apie bangų žudikių formavimosi tendencijas ir cunamių grėsmę bus vedamos dar dvi dienas Klaipėdos universitete Gamtos ir Matematikos mokslų fakultete.