Klaipėdos uosto krovos bendrovės mato nemenką rezervą neišnaudoto savo pajėgumo, kuris priklausomai nuo mėnesio šiuo metu sudaro apie 50 proc. Jam išaugus iki 75 proc., galima pradėti teoriškai kalbėti apie naują giliavandeni uostą, o iki tol svarbu užtikrinti, kad uostas įgytų visus maksimalius parametrus ir išliktų konkurencingas, trečiadienį rašo „Verslo žinios“.

„Kalbant apie uosto kanalo, krantinių gilinimą ir maksimalių uosto parametrų siekimą, yra apie 50 proc. augimo ar neišnaudojamo pajėgumo galimybė“, - teigė Lietuvos jūrų kompanijų asociacijos prezidentas ir Klaipėdos konteinerių terminalo vadovas Vaidotas Šileika. Todėl, pasak jo ir buvusio asociacijos prezidento bei krovos kompanijos „Bega“ generalinio direktoriaus Aloyzo Kuzmarskio, kol kas nėra net teorinės reikiamybės kalbėti apie naują giliavandenį uostą.

A.Kuzmarskis teigė, kad krovos kompanijos mano, jog naujo uosto statyba Būtingėje šiuo metu būtų ekonomiškai nepagrįsta.

„Kurti atskirą uostą darosi neproporcingai brangu, vargiai ar efektyvu turint sukurtą tokią infrastruktūrą ir suprastruktūrą. Dauguma asociacijos narių mano, kad Būtingės uosto statybos yra ekonomiškai nepagrįstos. Kol Klaipėdos uosto pajėgumas nėra panaudojamas iki 75 proc., kalbėti apie naujo uosto statybas nėra prasmės, nebent teoriškai“, - teigė A.Kuzmarskis.