Kur studijuoti? Neabejotinai nemaža dalis abiturientų į šį klausimą atsakė gerokai anksčiau, nei baigėsi mokslo metai, kai kuriems tai vis dar kankinama dilema. Ir nors prestižinėmis tituluojamos aukštosios mokyklos telkiasi šalies sostinėje, uostamiesčio mokymo įstaigos meta savus patrauklumo kozirius.

Kuo arčiau, tuo pigiau

Šiandien prasidedanti stojančiųjų į šalies aukštąsias mokyklas registracija ir šiemet vargu ar pateiks didelių netikėtumų.

Kaip pripažino Klaipėdos savivaldybės Švietimo skyriaus vedėja Laima Prižgintienė, daugiausia abiturientų renkasi Vilniaus universitetą, antras pagal populiarumą – Mykolo Romerio universitetas.

Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) duomenimis, uostamiestyje veikia devynios aukštosios mokyklos ar jų padaliniai, iš kurių penkios – kolegijos.

Pasak L.Prižgintienės, kurios iš šių mokymo įstaigų populiariausios tarp klaipėdiečių, būtų sunku pasakyti.

„Tokio išsamaus tyrimo nebuvo atlikta. Tačiau manau, kad klaipėdiečiai mielai renkasi mūsų mieste esančias mokymo įstaigas. Pirmiausia galbūt dėl socialinių priežasčių, nes ne kiekvienas gali išleisti studijuoti vaiką toli nuo namų“, – teigė pašnekovė.

Tarptautiškesnio nėra

Kai kurios uostamiesčio aukštosios mokyklos būsimuosius studentus siekia vilioti ne tik studijų kokybe, bet ir išskirtinumu – tai yra pasiūlyti tai, ko negali pasiūlyti kiti.

Vos du dešimtmečius gyvuojantis LCC tarptautinis universitetas šiandien gerai žinomas ne tik Klaipėdoje, Lietuvoje, bet ir už šalies ribų. Jame studijuoja net 27 įvairių šalių atstovai, dirba būrys dėstytojų iš užsienio, o studijos nuo pat pirmo kurso vyksta anglų kalba.

„Tarptautiškesnio universiteto už mūsų Lietuvoje nėra“, – įsitikinęs šios mokymo įstaigos Komunikacijos skyriaus vadovas Arnoldas Remeika.

Pašnekovo teigimu, 650 studentų buriantis universitetas norinčiųjų čia studijuoti stoka nesiskundžia. „Kadangi Lietuvoje esame vienintelis universitetas, kuris rengia išankstinį stojimą, jau šiandien turime surinkę pusę pirmo kurso“, – patikino pašnekovas.

Per daugelį metų natūraliai susiklostė, jog apie 50 proc. studentų čia sudaro užsieniečiai.

Siūlys prestižinę programą

Pasak A.Remeikos, universitete pozicijų vis dar neužleidžia verslo administravimo programa. O nuo pavasario semestro įdiegta ir naujovė – programoje išskirtos atskiros specializacijos, kaip antai ekonomika, viešieji ryšiai ar rinkodara.

„Ketvirtus metus siūlome psichologijos programą, kuri taip pat itin populiari. Tokios specifinės programos mūsų regione daugiau gal ir nėra, nes ji labai plačiai aprėpia įvairias sritis – nuo biologijos, anatomijos iki kone klinikinės psichiatrijos“, – pasakojo pašnekovas.

Nuo ateinančių metų pradžios LCC tarptautiniame universitete startuos ir nauja verslo administravimo magistro programa (MBA). Ją mokslo įstaiga vykdys drauge su Anderson universitetu iš JAV, Indianos valstijos.

„Labai džiugu, kad toks stiprus universitetas mus pasirinko savo partneriais Europoje. Tai visame pasaulyje žinoma programa, kuri dėstoma labai stipriose, prestižinėse mokymo įstaigose. Su Amerikos universitetais Lietuvoje iki šiol niekas tokių programų neturėjo“, – teigė A.Remeika.

Šimtametės tradicijos

Išskirtinėmis studijų programomis gali didžiuotis ir kita uostamiesčio aukštoji mokykla – Klaipėdos valstybinė kolegija (KVK).

„Kalbant apie Vakarų Lietuvos regioną, tai išties yra vienintelė tokio tipo aukštoji mokykla. Štai mūsų pedagoginėms studijoms yra per 100 metų. Jų ištakos siekia Klaipėdos mokytojų seminariją, o medicinos studijų – maždaug Antrojo pasaulinio karo metus“, – teigė KVK direktoriaus pavaduotojas akademinei veiklai Šarūnas Berlinskas.

Pašnekovo teigimu, daugelis kolegijos siūlomų programų – unikalios, būdingos tik šiai mokymo įstaigai, kad ir sporto ir pramogų bei kultūrinės veiklos vadyba Socialinių mokslų fakultete, mechatronika, automobilių techninis eksploatavimas Technologijų fakultete, grožio terapija Sveikatos mokslų fakultete.

„Populiariausiomis programomis mūsų kolegijoje išlieka bendrosios praktikos slauga, grožio terapija, odontologinė priežiūra, logistikos vadyba, finansavimas, buhalterija, automobilių techninis eksploatavimas, vis dar madinga statyba“, – vardijo KVK atstovas.

Puoselėja gerą vardą

Ši mokymo įstaiga, kurioje studijuoja per 4 tūkst. studentų, yra trečia pagal dydį kolegija Lietuvoje. Baigusieji studijas KVK įgyja profesinį bakalaurą.

Š.Berlinskas neneigė, jog vis dar tenka susidurti su stereotipu, kad kolegijos į aukštosios mokyklos statusą nevertos pretenduoti.

„Kai žmogus nelabai žino, kaip mus rasti, ir pasakai, kad tai buvęs politechnikumas, dažnas pasako: o, žinau! Taigi tai, iš ko mes išaugome, turi labai gerą vardą. Tačiau kad kolegijos atsidurtų aukštojo mokslo sektoriuje, teko nemažai pakovoti. Ir iki šiol kovojame dėl studijų programų, dėl profesinio bakalauro pripažinimo. Žinoma, universiteto ir kolegijos tiesmukai lyginti nereikėtų, vis dėlto universitetas – mokslo šventovė. O kolegija – jauno žmogaus aukštojo išsimokslinimo praktinis pagrindas. Universitetai tai sunkiai pripažįsta, tačiau manau, kad ateis tas laikas, kai tęstinės studijos tarp kolegijų ir universitetų bus be jokių “išlyginimų", – vylėsi pašnekovas.

Tiltas į verslo pasaulį

Prieš 7 metus KVK verslo vadybą baigęs Mantas Saltykovas teigė, jog šios studijos jam buvo tarsi tiltas į verslo pasaulį. Juo labiau kad tapęs studentu turėjo puikią galimybę derinti mokslą ir darbą tarptautinėje kompanijoje.

Studijuodamas paskutiniame kurse Mantas ėmė dirbti viename didžiųjų bankų, kur šiandien eina vyresniojo pardavimų vadybininko pareigas.

„Kolegijoje įgytas žinias realizuoju dabartiniame darbe, tad tikrai šių studijų pakako profesinėms ambicijoms realizuoti. Tačiau kadangi dabartinėms mano pareigoms reikėjo universitetinio išsilavinimo, baigiau ir studijas Klaipėdos universitete, – pasakojo pašnekovas. – Taip, kartais tenka išgirsti įvairių nuomonių apie studijas kolegijose. Tačiau kai po KVK įstojau į Klaipėdos universitetą, galiu palyginti, jog kolegijų studijos daugiau orientuotos į praktinį mokymą, o universitetų – į teorinį. KVK teko atlikti praktiką firmoje, kuri studentams leido geriau pažinti įmonę iš arčiau, suteikė supratimą, kaip organizuoti darbą, pasiskirstyti atsakomybę už įvairias sritis ir panašiai.“

Negresia likti be darbo

Savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjos L.Prižgintienės teigimu, būtų klaidinga teigti, jog aukštojo išsimokslinimo sinonimas daugeliui vis dar yra universitetinės studijos.

„Manau, kad po truputį ši situacija keičiasi. Kai kurie jaunuoliai, priešingai, renkasi kolegijas, nes nori kryptingų studijų, labai konkrečių specialybių, kurios populiarios darbo rinkoje. Juo labiau kad nemažai kolegijų yra sudariusios ir tiesiogines sutartis su universitetais, jaunuoliams atsiranda palankios galimybės tęsti studijas ir įgyti magistro laipsnį“, – kalbėjo pašnekovė.

Viena uostamiesčio mokymo įstaigų, kurios absolventams tikrai negresia likti be darbo, – Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla. Bent jau tuo neabejoja jos direktoriaus padėjėja, kuruojanti karjeros klausimus, Genutė Kalvaitienė.

„Kalbant apie jūrininko profesiją, išskirtinis jos bruožas – tarptautiškumas. Taigi žmogus, baigęs šias studijas, gali rinktis darbo vietą ne tik Lietuvoje, jo darbo rinka – visas pasaulis. Manau, kad mūsų absolventams nerasti darbo neįmanoma, nebent žmogus to nenori ar tingi“, – šypsojosi pašnekovė.

Neturi konkurentų

Per 60 metų gyvuojanti mokykla, pašnekovės teigimu, savo jūrinėms programoms konkurentų neturi. O čia siūlomos studijos masina ne vien klaipėdiečius bei šio krašto atstovus.

„Griauname mitą, jog jūrines studijas renkasi tik klaipėdiečiai. Žinoma, jie sudaro nemažą dalį studentų, tačiau jūrininko profesija patraukli ir labai nuo mūsų nutolusių rajonų gyventojams“, – tvirtino G.Kalvaitienė.

Šiuo metu Lietuvos aukštojoje jūreivystės mokykloje studijuoja apie 1300 jaunuolių, į pirmą kursą planuojama priimti beveik 300 studentų.

„Tiek praėjusiais, tiek užpraėjusiais metais pirmakursius surinkome sėkmingai, todėl manome, kad tokios tendencijos išliks ir šiemet. Juo labiau kad nuo naujųjų mokslo metų pasiūlysime naujovę – jūrų transporto logistikos technologijos programą. Iš besidominčiųjų, skambinančiųjų sprendžiame, kad ji sulauks didelio populiarumo“, – kalbėjo mokymo įstaigos atstovė.