Šalį sukrėtusi Prienų moksleivio savižudybė dar labiau pakurstė kalbas apie patyčias mokyklose. Kauno ugdymo įstaigų atstovai tikina, esą sėkmingai kovojantys su šia problema.

Padėjo dienoraštis

Devintokė Gertrūda (vardas pakeistas), paprašyta prisiminti daugiau nei prieš metus buvusioje mokykloje patirtas patyčias, nieko nesakiusi užsidarė savo kambaryje.
"Praėjo nemažai laiko, tačiau nuoskaudos liko", - apie mergaitės išgyvenimus kalbėjo jos mama Eglė.

Niekuomet nelietusi asmeninių Gertrūdos daiktų, dabar moteris džiaugiasi į rankas netyčia paėmusi dienoraštį, kuris, Eglės manymu, užkirto kelią galimai nelaimei. "Aš niekas, tik maža, stora kiaulė. Kodėl aš tokia gimiau?" - šie žodžiai dviejų vaikų mamai buvo signalas, kad kažkas temdo nerūpestingą vyresnėlės gyvenimą.

"Išvydusios mane klasėje merginos pradeda kriuksėti. Kai pasirodau valgykloje, vaikinai sustumia dvi kėdes", - po ilgų mamos įkalbinėjimų nuoskaudas liejo moksleivė. Nieko nelaukusi Eglė kreipėsi į mokyklos direktorę. Ši susirūpinusiai mamai liepė bendrauti su klasės auklėtoja.

Pastaroji žadėjo stebėti situaciją ir pasikalbėti su mokiniais. Deja, padėtis negerėjo. Kartą Gertrūda namo grįžo sulaužytais akiniais ir su keliais nubrozdinimais. "Vienas po kito į mane trenkėsi mažiausiai penki bendraklasiai. Juokėsi, kad nuo tokios "dručkės" atšoks kaip nuo želė gumulėlio", - ašaras vos valdė mergaitė.

Negalėjusi ilgiau taikstytis su bendraamžių patyčiomis ir mokyklos bendruomenės abejingumu, Eglė nusprendė dukrai surasti kitą mokymo įstaigą. "Problema išsisprendė. Gertrūda vėl noriai vaikšto į pamokas. Tiesa, mes ėmėme spręsti dar vieną - svorio problemą", - prasitarė kaunietė.

Patyčios - kasdienybė

Gertrūda - vienas iš daugybės vaikų, kurie mokyklose kasdien patiria bendraamžių žodines patyčias ir fizinį smurtą. Pasaulio Sveikatos Organizacijos (PSO) duomenimis, Lietuva tarp 35-ių šalių užima vienas pirmųjų pozicijų pagal vaikų, kurie patiria patyčias, skaičių.

"Praėjusiais metais Kauno vaikų linija sulaukė maždaug 32 tūkst. skambučių. Dažniausiai skambinta dėl patyčių", - pasakojo Kauno vaikų linijos vadovė psichologė Asta Blandė. Dažniausiai vaikai griebiasi telefono ragelio, nes savo problemomis nenori apsunkinti ir taip užimtų tėvų. Be to, jie baiminasi kalbėti su namiškiais dėl ūmios pastarųjų reakcijos. "Ateis į mokyklą, pakratys skriaudėją ir taip dar labiau pablogins situaciją", - įsitikinusi A.Blandė. Teisingai reaguoti į patyčias, A.Blandės manymu, ne visuomet sugeba ir mokytojai.

Kaip kovoti su patyčių problema? Vaikų linijos vadovės teigimu, apie tai būtina kalbėti ne tik mokyklose, bet ir darželiuose. Su vaikais reikia aiškintis, kas yra patyčios ir kaip jaučiasi užgauliojamas asmuo. Tėvai, kurie pagal naujausius tyrimus savo vaikams kasdien skiria maždaug 7 min. dėmesio, privalo atidžiau stebėti savo atžalas.

"Nepamatyti, kad kažkas vyksta su tavo vaiku, - neįmanoma. Pedagogų kalbos, esą jie nepastebėjo, kad su mokiniu kažkas vyksta - manęs neįtikins. Mokykloje dirbau ilgus metus", - tikino A.Blandė.

Rengia anonimines apklausas

"Nežinau nė vienos mokyklos, kuriose nebūtų patyčių. Yra tik pavienės klasės, kurioms toks elgesys svetimas", - praėjus kelioms dienoms po Prienų vidurinės mokyklos vienuoliktoko Rimvydo Purvinio savižudybės, negailestingą verdiktą skelbė psichologė. Kauno ugdymo įstaigų vadovai ir psichologai gi tikino, kad jų ugdymo įstaigose su šia problema intensyviai kovojama, o patyčių mastai smarkiai mažėja.

"Norime būti draugiškiausia mokykla ne tik Kaune, bet ir Lietuvoje", - kalbėjo "Varpo" gimnazijos direktorė Alfreda Gedminienė. Nuo šių mokslo metų pradžios ugdymo įstaigoje, pasak jos, kreipiamas ypatingas dėmesys patyčių problemoms spręsti. Laisvu tarp pamokų laiku čia vyksta problemiškų moksleivių užsiėmimai su psichologe, apskritojo stalo diskusijos.

"Nauda - akivaizdi. Sumažėjo nedraugiško elgesio bendraamžių atžvilgiu", - kalbėjo mokyklos vadovė. Tiesa, užsiėmimai ir pokalbiai su mokyklos psichologe ne visuomet būna veiksmingi. Neretai iškilusias problemas tenka spręsti su tėvais. Pasak A.Gedminienės, esant būtinybei mokykloje dalijamos anketos, pagal kurias bandoma išsiaiškinti moksleivių tarpusavio santykius ir jų savijautą.

"Prisimenu vieną atvejį, kai po tokios apklausos moksleiviui reikėjo jau ne psichologo, o psichoterapeuto pagalbos", - pasakojo gimnazijos vadovė.

Žiauriausi aštuntokai

Praėjusių metų sausį Kauno dailės gimnaziją sukrėtė dvi kraupios tragedijos. Prie apleisto viešbučio buvo rastas nusižudžiusios septyniolikametės kūnas. Praėjus dviem dienoms po šios nelaimės, iš gyvenimo pasitraukė kita, metais jaunesnė, tos pačios gimnazijos moksleivė. Tiesa, šiam žingsniui merginos ryžosi ne dėl patyčių. Spėjama, kad įtakos tokiam sprendimui turėjo paslaptingas jaunimo judėjimas.

"Žinau apie tas moksleives. Pas mane lankėsi jų draugė. Pastaroji išsigelbėjo", - kalbėjo gimnazijos psichologė Greta, kelis kartus per savaitę bendraujanti su vaikais, kuriems nesiseka rasti bendros kalbos su savo bendraamžiais. "Jei kreipiasi jaunesnių klasių moksleiviai, problemai spręsti kviečiu tėvus. Jei vyresni - bandome savarankiškai ieškoti išeičių. Nors asmeniškai aš esu už tai, kad tėvai padėtų savo vaikams", - kalbėjo psichologė. Pasak jos, kovoti su patyčiomis yra daug būdų, tačiau visi jie labai individualūs.

"Keisti mokyklą - ne visada yra išeitis", - įsitikinusi Greta.

S.Dariaus ir S.Girėno gimnazijos psichologei taip pat tenka bendrauti su patyčias patiriančiais vaikais. Dažniausiai jos kabineto duris esą varsto aštuntų klasių moksleiviai. "Vyresniesiems rūpi mokslai", - įsitikinusi Rita Venslovaitienė. Sprendžiant patyčių problemą, jai yra tekę bendrauti ne tik su visa klase, bet ir su atskiromis vaikinų arba merginų grupėmis. "Kartais nėra būtinybės problemos viešinti visai klasei. Kartais būna ir taip, kad dėl nevaldomos situacijos tenka informuoti tėvus", - pasakojo R.Venslovaitienė.

Statistika:

Patyčias Lietuvos mokyklose reguliariai patiria 30 vaikų iš 100.
Su patyčiomis bent kartą yra susidūręs kiekvienas moksleivis.
Iš savo bendraamžių tyčiojasi apie 30 proc. berniukų ir 17 proc. mergaičių. Psichologų teigimu, pastarųjų tyčiojimosi formos kur kas žiauresnės nei vaikinų.
Kaimyninėse šalyse padėtis panaši: Estijoje patyčias patiria 15-29 proc., o Latvijoje - 15-24 proc. mokinių.
Mažiausiai iš vaikų tyčiojamasi Švedijoje ir Ispanijoje - čia su agresija susiduria apie 4 proc. paauglių.
Tragiški įvykiai
2006 m. spalį Vilniuje iš devintame aukšte esančio buto balkono iššoko trylikametė. Savižudė, patyrusi daugybę sunkių kūno sužalojimų, mirė greitosios pagalbos medikų automobilyje pakeliui į ligoninę.
Tų pačių metų kovą Klaipėdos rajone esantį Smilgynų kaimą sukrėtė šešiolikmetės savižudybė. Šaliku pasismaugusios nepilnametės lavonas buvo aptiktas prie namo esančioje daržinėje.
2007 m. sausį dėl bendramokslių patyčių nusižudė Šiaulių V.Kudirkos pagrindinės mokyklos ketvirtokė. Ji buvo rasta užsismaugusi chalato diržu.
2007 m. iš gyvenimo savo noru išėjo Kauno "Aušros" gimnazijos moksleivis. Keturiolikmetis pasikorė iš paklodės susuktoje kilpoje.
Tais pačiais metais internete pasirodė mobiliuoju telefonu nufilmuota medžiaga, kaip vienoje Suvalkijos mokyklų paauglės mergaitės kitų akivaizdoje tyčiojasi iš savo bendraamžės.
2008 m. po traukinio ratais palindo penkiolikametė Jonavos Senamiesčio gimnazijos moksleivė. Jos atsisveikinimo laiškas buvo išvedžiotas ant netoliese esančios sienos.
2008 m. bendraamžių egzekuciją patyrė Jonavos rajono Upninkų pagrindinės mokyklos septintokė. Būrelis merginų ją sumušė bažnyčios šventoriuje.
2010 m. sausį nepakėlęs bendraamžių patyčių Prienuose nusižudė vienuoliktokas.

Siūlo pagalbą

Patyrusieji patyčias arba stebintieji jas gali kreiptis į savo mokylos psichologą arba kasdien nuo 11 iki 21 val. skambinti nemokamu "Vaikų linijos" telefonu 8 800 11 111.
Laiškus galima siųsti adresu www.vaikulinija.lt