Vilniuje pradėta griauti Lietuvos kino studija. Čia surengta improvizuota simbolinė „Paskutinė vakarienė“, į kurią rinkosi kino studijoje dirbę žmonės: aktoriai, režisieriai.

Ketvirtadienį Lietuvos kino studijoje baigtas filmuoti paskutinis filmas ir pradėti studijos griovimo darbai.

Tarp griuvėsių – ir knygos, ir filmai, ir rekvizitas. Daug jo – net nenaudoto.

Ketvirtadienio vakarą čia, studijos didžiajame pavilijone, surengtas simbolinis atsisveikinimas su studija – „Paskutinė vakarienė“, į kurią rinkosi visi kadaise čia dirbę. Ir pasirašinėjo ant sienos, trumpam įsiamžindami, nes ir ši siena po kelių dienų grius.

„Nenorėjom, kad išnyktų tyliai, net nežinant, kurie čia dirbo. Ekspromtu kilo mintis sukviesti visus, kad galėtų susitikti“, – aiškino vienas iš „Paskutinės vakarienės“ organizatorių Evaldas Kubilius.

Rūta Oginskaitė prisimena girdėjusi režisieriaus Arūno Žebriūno pasakojimą, kaip jis drauge su režisieriumi Vytautu Žalakevičiumi ėjo pas pirmąjį kompartijos sekretorių Petrą Griškevičių įrodinėti, kaip reikia kino studijos – nes filmuoti lietuviai vykdavę į tuometį Leningradą ar Jaltą.

„Girdėjau iš A. Žebriūno, kad jis ėjo pas P. Griškevičių įrodinėti, kad reikia kino studijos, kad nėra kur kurti filmų. [...]

1964 m. buvo pagaliau įrodyta, kad kitaip negalima gyventi. Atsirado šitas pastatas, su pagalbinėm patalpom“, – pasakojo R. Oginskaitė, „Lietuvos ryto“ teatro apžvalgininkė.

Lietuvos kino studija buvo privatizuota prieš šešerius metus. Ją įsigijusi bendrovė čia ketina statyti namus. O Lietuvos kino studija turėtų išsikelti į Skaidiškes.

„Pastatas tai pastatas, bet man rūpi filmai: kaip buvo galima parduoti pastatą su kūryba“, – pastebėjo R. Oginskaitė.

Pirmasis filmas sukurtas šios studijos pavilijone buvo Arūno Žebriūno „Paskutinė atsotogų diena“. Paskutiniuoju lietuvišku filmu nufilmuotu Lietuvos kino studijoje, tapo Donato Ulvydo filmas „Tadas Blinda. Pradžia“.