Vakar iš vienos Kauno gydymo įstaigos Kauno visuomenės sveikatos centras gavo informaciją apie tuliaremiją, diagnozuotą šešiamečiui berniukui, gyvenančiam Kauno rajone.

Vaikas susirgo rugsėjo pabaigoje - dešinės rankos nykščio ir smiliaus tarpupirštyje atsirado pūslelė, kuri vėliau supūliavo, vaikas sukarščiavo, pradėjo skaudėti pažastį. Po kelių dienų mama su sergančiu vaiku kreipėsi į šeimos gydytoją, kuris paskyrė antibakterinį gydymą.

Kadangi berniuko būklė negerėjo, šeimos gydytoja, įtarusi katės įdrėskimo ligą, patarė patikslinti diagnozę ir nuvykti į ligoninę. Čia berniukui diagnozuota flegmona ir skirtas gydymas.

Kadangi gydymas antibakteriniais preparatais nebuvo efektyvus, vaiką konsultavo infekcinių ligų specialistas, kuris, įtaręs juodligę ar tuliaremiją, skyrė tyrimus diagnozei patikslinti. Sergančio vaiko kraujas buvo išsiųstas ištirti į Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratoriją, kur buvo aptikti antikūnai prieš tuliaremijos sukėlėjus.

Tuliaremija yra ūmi zoonozė. Šia liga užsikrečia ir gyvūnai, ir žmonės. Tuliaremija paplitusi daugelyje Europos šalių, Kinijoje, Japonijoje, buvusiose Tarybų Sąjungos šalyse. Daugiausia susirgimų per 1995-2004 m. buvo užregistruota Suomijoje, Švedijoje, Čekijoje, Vengrijoje, Ispanijoje. Mirties atvejų nuo šios ligos Europoje neužregistruota. Lietuvoje registruojami pavieniai tuliaremijos atvejai: 2006 metais - du, 2007 metais - vienas.

Ligos sukėlėjas į žmogaus organizmą gali patekti net per labai mažai pažeistą odą ar gleivines (ypač akių), tiesioginio sąlyčio su gyvūnais metu, lupant sergančio gyvulio kailį, tvarkant skerdieną, surenkant nugaišusius graužikus.

Suserga dažniausiai suaugę žmonės, dažnai susirgimas susijęs su profesine veikla (žvejai, medžiotojai ir kt.). Vyrai suserga 2-3 kartus dažniau nei moterys. Persirgus šia liga imunitetas ilgalaikis, bet stebimi ir pakartotiniai susirgimai.