Teismas pirmadienį atmetė nacionalistinių eitynių organizatorių skundą dėl Vilniaus valdžios sprendimo neleisti Kovo 11-ąją planuojamo renginio Gedimino prospektu, o paskirti jam Upės gatvę.

Vilniaus apygardos administracinis teismas paskelbė, kad savivaldybė remiasi Susirinkimų įstatymu, o valstybės šventes organizuojant pirmumo teisė pasirinkti renginio laiką suteikima valstybės institucijoms.

Teismas atmetė Lietuvos tautinio centro argumentus, esą teisė į eitynes ribojama dirbtinai.

Šis teismo sprendimas nėra galutinis - per 14 dienų jis gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Lietuvių tautinio jaunimo sąjungos vadovas Julius Panka neslėpė nepasitenkinimo teismo sprendimu, tačiau žurnalistams negalėjo pasakyti, ar jį skųs, nes dar nėra išanalizavęs motyvų.

„Upės gatvė nėra sakrali vieta, negali tokia šventė būti Gariūnuose (..) Kiekvienai šventei yra jos vieta“, - po teismo posėdžio žurnalistams J. Panka.

Teismas savo sprendime taip pat nurodė, kad eitynių organizatoriai savo renginiui galėjo pasirinkti ir kitą vietą.

Savivaldybė teisme ginčijamą sprendimą priėmė sausio 10 dieną.

Savivaldybė teigia, kad per valstybines šventes pirmumo teisė pasirinkti renginio laiką ir vietą suteikiamia valstybės institucijoms, o Kovo 11-ąją Gedimino prospekte nuo 8 valandos bus statomos trys pakylos, o nuo nuo 14 iki 19 valandos vyks meno kolektyvų pasirodymai, po to bus tvarkoma teritorija.

Pernai tradicinėse nacionalistinėse eitynėse minint Nepriklausomybės atkūrimo dieną dalyvavo apie 900 žmonių.

Nešina valstybinėmis trispalvėmis minia Gedimino prospekte skandavo Lietuvos vardą, dainavo patriotines tautines dainas, tačiau kai kurie žmogaus teisių gynėjai sukritikavo vėl skambėjusį šūkį „Lietuva lietuviams“ ir skustagalvių dalyvavimą eisenoje.

Lietuva Kovo 11-ąją švenčia Nepriklausomybės atkūrimo dieną, pažymint 1990 metais pasirašytą Nepriklausomybės atstatymo aktą, kuris sugrąžino nepriklausomybę po 50 metų trukusios sovietų okupacijos.