Antrą kartą požeminės automobilių stovėjimo aikštelės Vienybės aikštėje įrengimo konkursą paskelbusi savivaldybė ir vėl tesulaukė vienintelio dalyvio.

Dalyvauti panoro vienas

Savivaldybės tarnautojai neslepia manę, kad požeminio garažo įrengimo ir valdymo konkursu rimtai susidomėjo bent kelios bendrovės, tačiau paskutinę pasiūlymų pateikimo dieną juos tepasiekė vienas pasiūlymas.

"Tai šiek tiek netikėta, nes konkursu labai domėjosi ir aktyviai apie jo sąlygas klausinėjo trys galimi dalyviai. Bet dokumentus atnešė tik vienas jų. Ir ne tas, kuris atrodė potencialiausias", – sakė savivaldybės Viešųjų pirkimų ir koncesijų skyriaus vedėjas Raimondas Mačikėnas.

Požeminę aikštelę įrengti pasiryžo "Kauno tiltai" su bendrove "COWI Lietuva". Finansinė pasiūlymo išraiška kol kas nedetalizuojama, bet jį svarstysianti komisija jau įsitikino, kad dalyvis yra pakankamos kvalifikacijos. Įsigilinimo į pasiūlymą procedūros gali užtrukti ne vieną mėnesį. Net jei "Kauno tiltai" ir "COWI Lietuva" pateikė visas sąlygas atitinkantį pasiūlymą, sutarties pasirašymas gali užtrukti vos ne iki žiemos.

Pernelyg didelės investicijos

Vienintelio požeminės aikštelės įrengimo ir valdymo konkurso dalyvio savivaldybė sulaukė ir praėjusių metų rugsėjį, kai konkursas buvo skelbiamas pirmą kartą. Tuomet dėl požeminio garažo statybos pasivaržyti panoro tik "Kaminta", tačiau ir ji iš konkurso buvo eliminuota, nes nesugebėjo pateikti labai griežtas sąlygas tenkinančio pasiūlymo.

Savivaldybė prieš antrą kartą paskelbdama konkursą šiek tiek sušvelnino jo sąlygas, tačiau ir jos daugeliui potencialių dalyvių buvo neįkandamos. Antrą kartą pasiūlymo "Kaminta" nepateikė.

"Nesudomino. Bankai su tokiomis sąlygomis nesutinka", – sakė "Kamintos" prezidentas Stasys Kaminskas.

Pagal konkurso sąlygas, apie 750 automobilių talpinsianti požeminė aikštelė 25 metus priklausytų ją pastačiusiai bendrovei. Manoma, kad tai gana gera investicija, tačiau, apytiksliais apskaičiavimais, statybos atsieitų apie 60–70 mln. litų. Reta bendrovė disponuoja tokiais ištekliais, o bankai pastaruoju metu į panašius projektus žiūri labai atsargiai.

"Iš banko dar nesame gavę finansavimo gyvenamųjų namų statybai Vilniuje, o kalbėti apie tokius projektus kaip Kaune – išvis negeras laikas", – kalbėjo požeminio garažo statyba taip pat besidomėjusios bendrovės "Eika" direktorius, Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos prezidentas Robertas Dargis.

Savivaldybė – nemielas klientas

R.Dargis pasakojo, kad apie konkursą informavo automobilių aikštelių verslu užsiimančius partnerius Norvegijoje, tačiau juos kol kas domina tik panašūs projektai Vilniuje. Apskritai, pastaruoju metu savivaldybės – ne patys geidžiamiausi klientai.

"Valstybė yra rimtas ligonis, kurio būklę reikia nuolat stebėti, o savivaldybė yra dar rimtesnis ligonis. Apie kai kurių jų projektus bankai net nebesiklauso", – sakė R.Dargis.

Kaune veikianti pajėgi statybos bendrovė "Kamesta" konkurso sąlygomis nė nesidomėjo. Bendrovės generalinis direktorius Valentinas Marcinkevičius sakė savivaldybės bendradarbiavimo jau atsikandęs.

"Finansinės galimybės būtų, bet šiuo atveju net nebuvo ką svarstyti. Turime pakankamai karčios patirties su savivaldybe, kai ieškoma sliekų tam tikroje vietoje, bandoma ieškoti būdų, kaip nemokėti", – ant savivaldybės niršo V.Marcinkevičius.

Prieš dvejus metus "Kamesta" įrengė ir eksploatuoja Vytauto Didžiojo tilto transporto mazgą. Už tai savivaldybė bendrovei kasmet turėtų mokėti koncesijos mokestį, tačiau "Kamesta" dar nėra gavusi nė lito. Savivaldybė ir bendrovė įsisuko į teismų maratoną.

Kitus verslininkus nuo investicijų į Kauno infrastruktūrą baido nežinia dėl Kauno ateities. Savivaldybė kol kas neišsklaidė abejonių, kad bus pajėgi vykdyti visus įsipareigojimus po 10 metų ar vėliau. Šiuo metu galo su galu nesuduriančiam Kaunui ant pečių greitai užkris arenos Nemuno saloje koncesija, o kur dar planuojamo naujo savivaldybės pastato išlaikymas.